Maži kultūriniai skirtumai ir maišeliai trikampėliais

Šiandien diena kaip Lietuvoj - nesuprasi diena, ar vakaras ar paryčiai. Už lango tamsu, apsiniaukę, dulksna. Keista, nes vakar buvo saulėta ir šilta.
Vakar išlindau iki prekybcentrio - šio bei to pritrūko. Radau dar kaštonų. Vakare juos griauždami su Carlo rimtai įtarinėjom, kad jie kokiais pesticidais nupurkšti, bo visai nesukirmiję, labai dideli ir praktiškai visi geri. Ir skanūs. Natūralus dalykai nebūna tokie dideli ir skanūs, m? O gal būna? :)
O dar parduotuvėje toks mini nuotykis nutiko. Įvykis veik nepastebimas, bet ryškiai nušviečiantis kultūrinius skirtumus. Įprasta situacija. Stoviu eilėje su vežimuku prie kasos. Netikėtai atsidaro gretima kasa, aš sekundę susimąstau, ir nusprendžiu eiti prie naujos kasos, pasisuku, pajudu link naujos kasos, o ten moteriškė su visko kupinu vežimu jau artėja. Et, galvoju. nespėjau, na ir ką. Grįžtu į savo vietą. O moteriškė sako "sinjora, sinjora, prašom, eikit" ir praleidžia mane prieš save.
Norom nenorom prisiminiau gudrutį rusą ar latvį oro uoste išlydint Modestą - atsidarius naujam langeliui ji labai gudriai iš bendros eilės pabandė užlįsti prieš visus. Tipo "aj, aš nieko čia nedarau, bet jau esu biški arčiau". Su tokiais bajeriais čia Italijoj, kai tave praleidžia staiga, tūlas lietuvis gali iš nuostabos ir nuvirsti. O tada jau žinot, policija, greitoji... Ir paaiškink tu jiems - nuvirtau, nes nepratus aš taip. Nepraleidžia mūsų. Turi kovot už savo gėrį ir lipt per kojas, rankas ir galvas.
Va taip pas mus čia. :)
Dar vakar atlikau seniai seniai planuotą darbą - Carlo iki šiol maišelius iš parduotuvės kišdavo į tokią spintelę. Nežinau, kaip jam pavyko, bet maišelių ten buvo prisikaupęs nesvietiškas skaičius. Vakar beveik visus (neužteko jėgų visiems :) ) išrūšiavau, sulanksčiau trikampėliais (mokat taip? :) ) ir sudėjau į atskirus popierinius maišus pagal dydį ir pobūdį. Truko 2 su puse valandos. Gaila, nenufotkinau maišelių krūvos...