2012 m. spalio 12 d., penktadienis

Kaštainių skonio ruduo

Jau man atrodo kažkada minėjau, kad aš visus metus susigalvoju ko laukti, taip labai smagu gyventi ir mėgautis kiekvienu sezonu... Tai va rudenį yra trys laukimai - pirmiausiai, kaštainiai arba valgomieji kaštonai, tada tradiciniai lapkričio pirmosios saldumynai "Ossa dei morti" (mirusiųjų kaulai), tada Helovyno vakarėlis ir tada jau pasiruošimai Kalėdoms.
Kaštainius mes paprastai pirkdavom brangiai parduotuvėse, o vat praeitą sekmadienį buvo tokia graži diena, Carlo žinojo vietą kalnuose kur jų netrūksta, tai popiet išsiruošėm į kaštonų rinkimo žygį. Labai smagus užsiėmimas. Ramybė neišpasakyta, tyloje ir ramumoje tik girdisi smagus ant žemės krintančių kaštainių bumpsėjimas. Ir sustot neįmanoma. Aš įkalbėjau Carlo sustot, nes tikrai sakau neturėsim kur šitų gėrybių dėt. Tai va taip valdydamiesi vis tiek 3 kg namo parsitempėm..
O kaštainių bėda tokia, kad jei netyčiom pražiopsosi vieną kirmėliuką (o pražiopsot labai lengva), jis ramiai per kokią savaitę ar dvi sugriauš tau viską.
Kaštainiai gaminami virti arba kepti ant atviros ugnies. Mums labiau patinka kepti. Daug kas namie nekepa, nes keletą dienų lieka stiprus dūmų kvapas, bet mums dzin, dargi, mums smagu. Tie dūmai kažkaip kvepia rudeniu.
Esu girdėjus kad kažkas juos kepa orkaitėj, o  mes tradiciškai, ant specialios skylėtos keptuvės.
Valgome juos su stipriu raudonu vynu. Tobula - su vietiniu Valtellinos inferno ar Sassela.
Mano vienas mylimiausių rudens malonumų - geras filmas, taurė raudono vyno ir indelis karštų keptų kaštainių lukštenimui. Niam!


Jei kaštonai neišsilupę iš savo "ežiuko", bados ir dar kaip!
Kaštainių kepimas mūsų namuose - vyriškas reikalas

O čia jau rezultatas, prie nešamas ant sofikės prie teliko




2012 m. spalio 11 d., ketvirtadienis

Paragaukim itališko vyno...

Aš nežinau, kodėl niekas pas mane nevažiuoja į svečius rudenį, rugsėjo - spalio mėnesį. Tai pats tinkamiausias laikas pasisvečiuoti šitoje Italijos dalyje - švenčių, renginių ir atrakcijų tiek, kad visur suspėtum tik nieko nedirbdamas arba turėdamas švęsti mėgstančių klonų. Dauguma švenčių vienaip ar kitaip gastronominės (ne paslaptis, kad italiukams patinka pavalgyt ir išgert :) ), tokių kaip jau aprašyta grybų sagra ar moliūgų sagra.
Šiemet grybų ir moliūgų nelankėm, bet susiruošėm į garsią šioje pasaulio pusėje vyno šventę, kasmet vykstančią Morbegno miestelyje, netoli Sondrio. Šventė vadinasi "Morbegno in cantina" (Morbenjo miestas vyno rūsyje).
Kadangi jau buvom prisiklausę legendų apie prie išvažiavimo iš Morbegno laukiančius policininkus su alkotesteriu, nusprendėme važiuoti traukiniu.
Valandėlė žiauriam karšty (pas mus buvo grįžusi vasara) ir apie 18 val mes jau Morbegno. Žodelis "jau" čia gal ir nelabai tinka. Nes tik atvažiavę supratom, kad reikėjo važiuoti, kai rūsiai atsidaro - šeštadienį jie atsidarė 15 val, tai protingiausia būtų buvę 15:00 būti jau ten. Žmonių minios. Trys skirtingos vietos, kuriose parduodami "pasai", t.y. bilietai į šventę. Viena už kitą baisesnės eilės, visose trijose vietose.
Eilėje sąžinigai prastovėjome beveik pusantros valandos, ir į galą man jau to vyno nesinorėjo.
Procesas paprastas - pasirenki vieną iš keturių trasų (buvo daugiau aplinkiniuose miesteliuose, bet mes rinkomes tik pačiam Morbegno esančias), pažymėtų sutartine spalva. Tau duodamas toks ant kaklo pakabinamas maišelis, o į jį dedama taurė vynui su šventės atributika. Plius duodamas bilietas su visų to maršruto rūsių pavadinimais. Maršrutai šiemet buvo keturi. Du pigieji - žalias ir geltonas, po 13 EUR. Šituos užpuolė publika 16 - 25 metų, kurie jau stovėdami eilėje iš plastikinių stiklinių gurkšnojo atsineštą vyną, taigi vietoj žodžio degustacija čia labiau tinka žodis girtuoklystė. Jaunimėlis šūkavo, išsidirbinėjo ir kitaip demonstravo savo šaunumą. Carlo sako, kad jis toks nebuvo. O aš, deja, truputį buvau :)
Kiti du maršrutai - brangesni. Raudonas, apimantis dešimt skirtingų rūsių po vieną degustaciją, kainuojantis 22 EUR ir baltasis, apimantis penkis rūsius po dvi degustacijas ir kainuojantis 35 EUR.
Mes šiaip žmonės taupūs, plius algos laiku man nemoka, plius vestuvės ant nosies, taigi nusprendėm neišlaidauti ir rinktis raudoną. Priartėjus prie kasų mergaitės pasakė, kad raudoni beveik visi bilietai parduoti, o tai reiškia, kad prie rūsių bus beprotiškos eilės. Ir pasiūlė baltus brangiuosius bilietus. Ir mes sutikome. Ir tai buvo geriausias to vakaro sprendimas...
Prasilenkdami su šūkaujančiais įkaušusiais jaunuoliais su siaubu aplenkėme "raudonųjų" eilę prie pirmojo rūsio, kurios galo nesimatė... O mūsų maršrute numatytą rūsį pirmąsyk nepastebėję praėjome, nes prie jo tiesiog nebuvo žmonių!
Pirmoji vieta buvo tikrų tikriausias rūsys. Senamiesčio gatvelėje nusileidome į po žeme esančią vynui laikyti tinkančią patalpą, kur mus pasitiko somelje, paaiškinęs viską apie pirmuosius du baltus vynus. Vynus užkandome bresaolos kumpiu su ožkos pieno sūriu. Tada keliavom į nuostabaus grožio vienuolyno kiemą, kur dar malonesnis somelje pavaišino vietiniais garsiausiais stipriais raudonais vynais - Sassella ir Inferno, juos ramiai susėdę kiemelyje išgėrėme užkasdami perlinių kruopų risotto su kumpiu. Toliau kelias vedė į kitą senamiestyje įsikūrusį rūsį, kuriame vėl gavome Sassella ir Inferno ir dar visokių gardžių sūrių. Priešpaskutinė vieta - miesto rūmų "salionas", visas ištapytas freskomis mus pasitiko su dviem "sforzato" (pastiprintais) vynais - 14,5 laipsnių ir 15 laipsnių ir žiauriai skaniais stipraus skonio sūriais. Čia jau galva buvo stipriai susisukusi ir teko truputį prigulti ant žolės :)
Paskutinė vieta - vėlgi rūsys, kur mus pavaišino nuostabiu šokoladiniu tortu ir dviem saldžiais desertiniais passito vynais - baltu ir raudonu.
Mes dar pabaigėm šventę kavos puodeliu ir likeriuku ir laimingi ir patenkitni pasukom stoties link. Kur mūsų laukė nelabai malonus siurprizas. Dėl pavojaus tvarkai labai rimtai nusiteikę policininkai su šalmais neleido nei vieno eiti į peroną prieš atvažiuojant traukiniui. Žmonių buvo daug, dauguma - geltonosios ir žaliosios linijos įkaušėliai, tai teko toj minioj gerą pusvalandį prastovėti, kol atvažiavo traukinys ir galėjom ramiai dardėti namo.
Šventė verta dėmesio, beje, vis dar tęsiasi, maisto degustacijos, vyno degustacijos, tik noro ir laiko reik turėt (ir pinigų truputį :) )
Va čia rasite daugiau informacijos (italų kalba), jei kam įdomu:
http://www.valtellina.it/info/1036/morbegno_in_cantina.html
O patarimas būtų važiuoti anksti ir vežtis kokį alkoholio netoleruojantį vairuojantį draugą...

Bendra atmosfera. Nuotrauka iš vietinio laikraščio.

Ragaujam Valtellinos vynus su perlinių kruopų rizoto

Nuostabusis vienuolyno kiemelis su vyno ragautojais