2011 m. vasario 27 d., sekmadienis

Atostoga

Anadien ant mano draugės Avies statuso feisbuke perskaičiau "Atostoga, greičiau ateik". Patiko man ta atostogų vienaskaita. Toks mažytis atostogų variantas - viena atostoga :) Tokią netikėtai paturėjom šį savaitgalį...
O istorija beveik komiška. Ketvirtadienio vėlų vakarą paskambino Carlo draugas. Jo šefas, didelis šveicarijos finansų bosas, mat, davė jam savo besibaigiantį galiot "smart box" (nepamenu kaip Lietuvoj šitas džiaugsmas vadinasi - tai toks naujas būdas dovanoti dovaną, kurią gali pasirinkti pats... iš sąrašo.. mūsų atveju - smart box vadinosi "Žavinga nakvynė" ir dovanojo vieną nakvynę viename iš kelių šimtų žavių Italijos viešbučių). Terminas - iki pirmadienio. Jo paties draugė negalėjo tą savaitgalį, tai tarsi karštą bulvę permetė dovaną mums (kai pagalvoji, jei sužinotų žmogelis, kuris dideliam šveicarų bosui dovanojo šimtą dvidešimt eurų kainuojančią dovanėlę, kieno rankose ji pabaigė savo dienas...gal geriau dovanoti gėlių ir saldainių :) ).
Penktadieni po darbų sėdom skambinti ir ieškotis, kur nukeliauti. Pradėjom su užmoju - Venecijos centras, Genuja.... Viskas buvo pilnai "užbukinta". Be to, nors mes nesigyrėm, bet keletas atsiliepusiųjų telefonu pasiguodė, kad šiom dienom baigia galioti "smart box", tai jų turėtojai užplūdo viešbučius...
Nežinau, kiek perskambinom. Visur pilna. Toliau ir arčiau.. Galiausiai juokdamiesi paskambinom į Bergamo (30km nuo mūsų), svajodami bent jau apie baseiną ir pirtis. NIEKO! Beliko skambinti į Cernobbio (tiek pat kilometrų į kitą pusę nuo mūsų, prie to paties mūsų ežero). Ten kambarys buvo, tai nesiderėjom ir jamėm...
Truputį mus pačius juokas ėmė nakvoti keturiasdešimt minučių kelio mašina nuo namų, bet kaip sakoma dovanotam arkliui... Taigi šeštadienio popietę išsiruošėm į mūsų ATOSTOGĄ.
Pirmas sustojimas - Baradello bokštas, kuris atvažiavus į Como (Lecco mylimą ir nekenčiamą brolį) matosi iš visur. Graži panorama (nors ir pasislėpus saulei), geras valandėlės pasivaikščiojimas mišku, pradžia nebloga.
Antras sustojimas - Como, Villa Geno. Kažkaip neprotingai toli prisiparkavom, tai dar gerą valandžiukę papėdinom (tik į gerą). Vila didelio įspūdžio nepadarė, bet nueiti iki jos - kelias gražus.
Trečias sustojimas - Villa Olmo. Šita tikrai graži. Planavom kažkada į ją važiuoti vasarą, kai joje buvo eksponuojamas Rubensas, bet kažkaip nesusiorganizavom. Į pačią vilą neįėjom, bet aplinka graži tikrai.
Toliau - Cernobbio, dailus miesteliukas su prabangiom paruotuvėm, garsėjantis prabanga ir gražiais vaizdais. Viešbutis kalne - kai pamatėm vaizdą pro langą - netekom amo... Deja, vakarėjo, su mano muiline neišėjo gerai nufotkint, o sekmadienio ryte buvo rūkas (beprotiškai gražu, bet "muilinė" negriebia), tai teks įjungt vaizduotę gerbiamiems žiūrovams...
Tada aperitivo (nuostabi itališka tradicija) jaukiame bare, vakarienė restorane kurio pavadinimas nežadėjo nieko gero (Tom & Jerry) bet mus nudžiugino (ypač dieviško skonio tiramisu ir panna cotta)...
Sekmadienis buvo mažiau sėkmingas - apsukom ratu visą Como ežerą, tikėdamiesi pasivaikščioti botanikos muziejumi tituluojamoje Villa Carlotta, bet ši pasirodo iki kovo 5 dar uždaryta... O po to tikėdamiesi atsiimti užsakytą ir jau pagamintą veidrodį mūsų namams (bet pasirodė kad sekmadienį nedirba).
Ech, bet atostoga buvo nebloga. Ir tokia netikėta :)
Pakeliui į Baradello bokštą
O čia jau prie bokšto...
Villa Geno labiausiai patiko... viržiai (kuriuose pažadinau milžinišką kamanę :) )
Prie Villa Olmo...
Detalė (prie Villa Olmo)
Villa Olmo






Aperitivo...
Rūkuos paskendęs vaizdelis pro viešbučio langą
Viešbučio balkone

2011 m. vasario 23 d., trečiadienis

Pavasario kvapas

As zinau, zinau, zinau kad pas jus gili ziema be jokiu prosvaisciu.
Bet juk truputi paerzinti nieko blogo, ar ne? :)
Pas mus pries pora savaiciu cia taip uztrimitaves pavasaris buvo, kad paltus jau buvom i spintas sugrude ir issitrauke siltus, bet simtakart jaukesnius uz paltus megztinius. Dabar pavasaris nurimo, bet tebera :) Nors ir siryt teko grandyti leduka nuo masinos stiklu... bet po to isigroja saule, ir pliusas pasiekia savo. Parduotuvese matau zmones, dezem perkancius visokias primules, naslaites ir kitas gelytes balkonams. As irgi neatsilaikiau, truputi "paprimulinau", o narcizai namie ant stalo primena kad JAU JAU JAU.
Supermarketuose vel atsirado zoleliu vazonuose, taigi is naujo pradedu rinkti per ziema numarinta kolekcija, pirmasis i namus atkeliavo salavijas...
Graziais sestadieniais jau norisi eiti, vaikscioti, buti lauke... Anadien, paciom tom sviesiausiom ir silciausiom dienom nuvaziavom i Colico. Jis vis prie Como ezero, bet kitam gale, tai niekaip jo nepasiekdavom. Grazu. Tiesa sakant, visi tie paezeres miesteliai truputi panasus, bet nenusibosta, taip gera saulutei svitinant praeiti ezero pakrante grozintis vis dar baltais kalnais...
Per ta laika kol nerasiau, spejau pabuti ir Lietuvoj, kuri man sukele priestaringu jausmu... I svienos puses - viskas taip sava ir miela, is kitos - taip tamsu, pilka, niuru ir pikta... ir salta :) ir slidu vazineti. ir vis ant galvos krenta kas nors - lietus, sniegas, ar lietus ir sniegas kartu... privalgiau ilgam kugeliu, vedaru, cepelinu, barsciu ir silkes. Supratau kad dabar mano gyvenimas truputi keistas - jei grizciau i Lietuva, man visada truktu Italijos. O Italijoje man visada truksta Lietuvos. Taip ir plesaisi zmogus, taip ir gyveni per 2000 km.
Gal truputi dazniau pradesiu rasyti. Kazkaip paciai lengviau pasidaro padeliojus mintis...Va, rankinej turiu fotoaparata,  gal ir reporteris manyje vel prabus? :)
Beje, atsiprasau uz lietuvisku raidziu nebuvima. Rasau ne savo kompiuteriu... :)