2009 m. gruodžio 14 d., pirmadienis

Savaitinė ataskaita :)


Jaučiu, kad ketvirtąjį mano gyvenimo Italijoje mėnesį viskas įsivažiuoja - įsisiūbuoja, t.y. atsiranda veiklos, žmonių, planų ir tt. Todėl gerbiami bičiuliai, artimieji, ekskolegos, mama, teta Aldona ir visi kiti - nuo šiol rašysiu ne kasdien ir ne maždaug kasdien, o tada, kai turėsiu ką pasakyt :) Negalvokit, kad užpuolė kiauliu gripas ar italų mafijozai, jei kurį laiką mano eteryje bus tylu.
Bet dabar visgi - paskutinė kiek įmanoma trumpesnė ataskaita už nerašytą laiką.
Taigi, kas gero įvyko Evelinos gyvenime per pastarąją plius minus savaitę...
Šeštadienio popietę Malpensos oro uoste beveik vėluodami džiaugsmingai pasitikom Mariją, o po penketo dienų ją išlydėjom. Laikas praėjo turiningai, neliūdėjom :) Tą patį šeštądienį pamaitinę alkstančius Como ežero paukščius, vakarienei ragavom tikrą itališką picą (kuri nebūna maža-didelė-vidutinė, ir prie kurios neneša jokių nei raudonų nei baltų padažų ir jų netrūksta :) ). Sekmadienio pusdienį paskyrę Lecco ir jo rajoniukams (Aqate, Pescarenico), popiet smarkiai bendravom - pradžioje sveikinome su gimtadieniu dvimetį poną Luca, kuris viešnią Mariją greitai pradėjo mokyti italų kalbos, pasitelkęs vaizdines priemones nuo kalėdinės eglutės - taip lietuvaitė už pusvalandžio jau kartojo "andželo, stela, kuore" (liet. angelas, žvaigždė, širdis).Vakarieniavom namuose - su dar trim itališkais veidais - Davide, Marco ir Andrea, valgėme atraktyvųjį burginjoną (tipo fondiu, tik aliejuje verda mėsa), o po to kalorijas bandėme deginti prie pulo stalo ir boulingo takelių. Pule sužibėjom abi su Marija, tik skirtingai - Marija už tai kad daug kamuoliukų įmušė, aš už tai, kad įmušiau vieną, juodą, kuris ir pabaigė žaidimą mūsų nenaudai :) Boulinge merginos kaip ir priklauso nuo vaikinų atsiliko per padorų taškų skaičių.

Pirmadienį išmiegoję, paslampinėję iki pietų (slampinėt ilgai nereikėjo, nes kėlėmės apie 11 :) ), popiet važiavome į amatininkų mugę prie Milano, Rho, tam pačiam parodų centre, kuriame bus ir Expo 2015. Na, įspūdžiai daugiausiai susiję su parodos gabaritais - nuo parkingo iki pirmųjų pavilijonų žingsniavome gerą penkiolika minučių, parodoje greitu žingsniu eidami praleidome apie keturias valandas, o apžiūrėjome kiek mažiau negu pusę.... aš kaip užsukta kartojau "nu jo, ne litexpo čia.. ne litexpo". Ta pačia proga aplankėme ir lietuviškų gintarų ir molinukų pardavinėtojus (mugė buvo labai tarptautinė). Antradienis mus nudžiugino - nors iš ryto buvo apsiniaukę, pūstelėjo vėjas ir popiet debesėlių kaip nebūta, ta proga užsikėlėme į Piani D'Erna - kalną virš 1300m praktiškai pačiame Lecco. Vaizdelių prisižiūrėjom, o aš šiemet pirmąkart pamačiau (ir paragavau :) ) sniegą. Vakarą dedikavom Kalėdiniam šurmuliui - dekoravom namus, eglutę (tikrą!), kepėm meduolius ir cukrinius sausainius...







Trečiadienio programoje - Milanas. Visi privalomi taškai, iš kurių didžiausią įspūdį paliko Milano katedros stogas - nebuvau buvusi, bet dabar jau bus privalomas programos taškas - grožybės NEREALIOS. :)

Ketvirtadienį Mariją išlydėjom. Savaitgalis - pora siaubo filmų (ačiū Carlo :)), truputį pasivaikščiojimo,truputį reikalų, mandolinos koncertas ir pietūs su Carlo šeima. Tiesa, po pietų Carlo mama įgrūdo man į krepšį šaldytą veršio inkstą (???!!!!),mat Carlo labai juos mėgsta. Mane net nuo kvapo truputį pykina. Bet ko nepadarysi dėl mylimo vyro...:)
O šiandien važiuojam į Monzą, žiūrėsim Julia & Julie originalo kalba (t.y. angliškai :) ).
Šimtas linkėjimų visiems, nepamirškit manęs :)
PS fotkės ne kokios kokybės - tiesiog nukopinau iš Marijos feisbuko :)

2009 m. gruodžio 3 d., ketvirtadienis

Avytės ir X-factor Italia laimėtojai


Vakar po visokių nelabai linksmų minčių (mama, man viskas gerai, aš tik linkusi į egzistencializmą :) ), Carlo nusprendė mane palinksminti ir man visai netikėtai nesakydamas kur nuvežė į parduotuvę, kur yra daug gražių tapkių - aš jau kuris laikas zyziau, kad kalėdoms noriu naujų, patogių ir gražių. Rezultatas - dabar visada avėdama tapkes prisiminsiu Dovilę, kurios gyvenime avis nėra tik avis :) Bet aš visai nesuaugus. Nu nežinau, ar suaugusiam kuriam gali tiek džiaugsmo teikti šlepetės :) Vakare užmigau su šypsena, galvodama kad ryte šoksiu į savo patogiasias naujasias.... :) Gražios, m? :)
Dar truputį užšokom į šokolado rojų - Lecco yra žinomas šokolado fabrikas (ko pasekoje tam tikruose miesto rajonuose, o kai vėjas tinkamas - net ir mano namuose kvepia šokoladu :) ), o šalia jo - outletas. Akys raibo. Labai skanu ir gražu - supakuota nerealiai. Visus svečius dabar vesiu ten lauktuviu lietuviams pirkt :)
O miegojom šianakt mažai, nes žiūrėjom X-factor finalą. Viskas įvyko taip, kaip ir spėjom, laimėjo Marco, antras liko Giuliano, o Yavanna, ačiū dievui, iškrito pirmos. Ta proga jums pora video. jaučiu, pažiūrės tik Dovilė, bet vis tiek :)
Čia mano mylimiausia Marco interpretacija (iki finalo jie dainuoja kitų dainas) - Psycho Killer. Šitas vakinas gali dainuoti VISKĄ ir taip pat gerai - nuo popso, lyrinių baladžių iki metalo. Nerealus. Spauskit ČIA.
Antras klipas - mūsų su Carlo favorito Giuliano. Šitam vaikiui iš Sardinijos 26 metai, bet dainuoja... Šiurpuliukai eina. Daina originali, jo. Spauskit ČIA. Šitos dainos noriu savo grotuve :)

2009 m. gruodžio 2 d., trečiadienis

Rossana Casale


Kai Carlo grįžta per pietus namo, susėdam pietaut ir šnekamės, kaip praėjo pirmoji dienos pusė. Tai va aš kartais pradedu pasakojimą "aš nusiprausiau po dušu...", į ką Carlo atsako "taip, labai svarbų darbą nudirbai". Aišku, šaiposi. O man rimtai pasidarė didelis darbas :) Su mano užaugusia kasa džiovintis plaukus nervuoja ir laiko labai daug užima. Bet kai kartais pagalvoju, kaip bus kai reiks grįžti į normalų "greitą" gyvenimą, kur viens du, dušas, plaukų džiovintuvas, košė arbata ir bėgom į darbą... Rrrrr... Dabar viskas taip ramiai, be skubėjimo (bent jau ryte :) ).
Vakar buvo koncertas - vietiniame teatre dainavo džiazo dainininkė Rossana Casale, koncertas vadinosi "Merry Christmas in Jazz". Teatre buvau pirmą kartą. Kaip Alytaus teatrui labai gražus :)) (nesuprantantiems - miestas kuriame gyvenu panašaus dydžio kaip Alytus, truputuką net mažesnis). Pas juos balkonai visur ir visada tokie vos ne dviviečiai, kaip senoviniuose teatruose, su durimis mažas kambariukas, ir ten dvi arba keturios vietos -man patinka :) Na, o koncertas... Paliko mus sutrikusius. Sakykim, labiau nepatiko negu patiko, bet nueiti buvo vis tiek verta :)
O grįžus, nors buvo jau ir vėlu (pas juos čia visi koncertai ar spektakliai prasideda ne anksčiau 21 val., t.y. po vakarienės. Ir Carlo teisingai kažkada paklausė - o tai jeigu pas jus koncertas 19 val, kada jūs valgot vakarienę? Prieš lyg ir anksti, po lyg ir vėlai...) dar truputį padirbom su atvirutėm ir supakavom porą kalėdinių dovanų. Mano vyriškis moka pakuoti dovanas. Šimtas pliusų jam už tai.
Už lango vėl saulė....

2009 m. gruodžio 1 d., antradienis

Kalėdų kvapas




































Šįryt gavau emailą iš teliko, su prašymu skubiai (labai skubiai :) ) išversti iš lietuvių į anglų. Tai vėl viskas atsidėjo, teko pult stačia galva - vis kapeika :)
O savaitgalis buvo nuostabus. Pas mus jau labai stipriai kvepia Kalėdom. Ne ne, ne dėl papuošimų. O dėl to kad aš keliu bangas - mėgstu pasiruošti Kalėdoms iš anksto ir per visą didžiąją paniką graužti namie sausainius ir gerti karštą vyną :) Tai dabar keliu bangas kad reik dovanas supirkt. Ta proga penktadienį važiavome į Monzą - miestas šalia Milano, didelis. Yra kelios gražios bažnyčios, kurias greituku apžiūrėjom, kol sutemo. O tada šovėm į parduotuves dovanų ieškot. Ir radom. Ne vieną ir ne dvi :) Taigi, stipriai pasistūmėjom.
O šeštadienį sukom ratus čia vietoje, Lecco. Ko pasekoje turime visas reikalingas medžiagas atviručių gamybai, dar truputį dovanų ir - eglutę! Mano kaprizo dėka - tikrą, natūralią. Dabar žaliuoja sau balkone. Čia tradicija yra puošti gruodžio 8, tai sulauksim Marijos ir puošim :) Vakar nupirkau ir lemputes. Turiu mintį šiemet puošti ir sausainiais, bet čia jei netingėsim su Marija iškept :)
Sekmadienį turėjom pilnus namus - Carlo sesuo su vyru ir draugų šeima su dviem leliais, mėgavomės šveicarišku malonumu vadinamu burginjon (rašau kaip tariasi :) ). Tipo fondiu, tik aliejuje verda mėsytė. Kažkaip fotikas pietuose nedalyvavo, tai nutoraukų neturiu, betturiu vieną iš prieš metus vykusių pietų pas Aušrinę su tuo pačiu burginjono komplektu.
A, beje, jisai su istorija. Pirkom jį Veronoj, nes tikrai nerealiai gražus. Tada dar kalbos nebuvo apie gyvenimą kartu, tai pirkau aš (tai buvo po naujųjų, taigi ir 70 procentų nuolaidą savo argumentą turėjo :) ). Ir vežiausi į Lietuvą (lėktuvu :) ). Carlo primokėjo už mano bagažą :) Na, įsivaizduokit, medinis dvigubas padėklas su sukamuoju mechanizmu, šeši indeliai padažams, šešios keraminės lėkštės, špižinis puodas ir dar visokių detalių :) Klaikiai sunkus daiktas :) Lietuvoje komplektas turėjo laukti geresnių laikų, tiksliau mamos kraustymosi į namą ir mano kraustymosi į mamos butą. pas mane bute netilpo, tai gyveno pas mamą. Ištrauktas buvo lygiai vieną kartą pas Aušrinę. O po to supakuotas, sukištas į Fiatą ir parvežtas į Italiją :) Va toks burginjonas - keliauninkas...
Sekmadienio vakaras pas mus namie atrodė kaip mokyklos darbų pamokėlės - karpėm, piešėm, klijavom. Darom atvirutes kalėdoms. Rankomis.
Vakar žiūrėjom itališką filmą (atsilikau ir su filmais ir su receptais, bet realiai nėr laiko :) ) - "Il postino". Labai gražus.
Taip ir gyvenam. Kepam verdam, dvi dienas pliaupė, šiandien vėl saulė, laukiam Marijos, šįvakar einam į koncertą, verčiam tekstus, valom lyginam ir taip toliau.
Siunčiu saulės - šiandien pas mus jos sočiai. :)