Jaučiu, kad ketvirtąjį mano gyvenimo Italijoje mėnesį viskas įsivažiuoja - įsisiūbuoja, t.y. atsiranda veiklos, žmonių, planų ir tt. Todėl gerbiami bičiuliai, artimieji, ekskolegos, mama, teta Aldona ir visi kiti - nuo šiol rašysiu ne kasdien ir ne maždaug kasdien, o tada, kai turėsiu ką pasakyt :) Negalvokit, kad užpuolė kiauliu gripas ar italų mafijozai, jei kurį laiką mano eteryje bus tylu.
Bet dabar visgi - paskutinė kiek įmanoma trumpesnė ataskaita už nerašytą laiką.
Taigi, kas gero įvyko Evelinos gyvenime per pastarąją plius minus savaitę...
Šeštadienio popietę Malpensos oro uoste beveik vėluodami džiaugsmingai pasitikom Mariją, o po penketo dienų ją išlydėjom. Laikas praėjo turiningai, neliūdėjom :) Tą patį šeštądienį pamaitinę alkstančius Como ežero paukščius, vakarienei ragavom tikrą itališką picą (kuri nebūna maža-didelė-vidutinė, ir prie kurios neneša jokių nei raudonų nei baltų padažų ir jų netrūksta :) ). Sekmadienio pusdienį paskyrę Lecco ir jo rajoniukams (Aqate, Pescarenico), popiet smarkiai bendravom - pradžioje sveikinome su gimtadieniu dvimetį poną Luca,
kuris viešnią Mariją greitai pradėjo mokyti italų kalbos, pasitelkęs vaizdines priemones nuo kalėdinės eglutės - taip lietuvaitė už pusvalandžio jau kartojo "andželo, stela, kuore" (liet. angelas, žvaigždė, širdis).Vakarieniavom namuose - su dar trim itališkais veidais - Davide, Marco ir Andrea, valgėme atraktyvųjį burginjoną (tipo fondiu, tik aliejuje verda mėsa), o po to kalorijas bandėme deginti prie pulo stalo ir boulingo takelių. Pule sužibėjom abi su Marija, tik skirtingai - Marija už tai kad daug kamuoliukų įmušė, aš už tai, kad įmušiau vieną, juodą, kuris ir pabaigė žaidimą mūsų nenaudai :) Boulinge merginos kaip ir priklauso nuo vaikinų atsiliko per padorų taškų skaičių.
Pirmadienį išmiegoję, paslampinėję iki pietų (slampinėt ilgai nereikėjo, nes kėlėmės apie 11 :) ), popiet važiavome į amatininkų mugę prie Milano, Rho, tam pačiam parodų centre, kuriame bus ir Expo 2015.
Na, įspūdžiai daugiausiai susiję su parodos gabaritais - nuo parkingo iki pirmųjų pavilijonų žingsniavome gerą penkiolika minučių, parodoje greitu žingsniu eidami praleidome apie keturias valandas, o apžiūrėjome kiek mažiau negu pusę.... aš kaip užsukta kartojau "nu jo, ne litexpo čia.. ne litexpo". Ta pačia proga aplankėme ir lietuviškų gintarų ir molinukų pardavinėtojus (mugė buvo labai tarptautinė). Antradienis mus nudžiugino - nors iš ryto buvo apsiniaukę, pūstelėjo vėjas ir popiet debesėlių kaip nebūta, ta proga užsikėlėme į Piani D'Erna - kalną virš 1300m praktiškai pačiame Lecco. Vaizdelių prisižiūrėjom, o aš šiemet pirmąkart pamačiau (ir paragavau :) ) sniegą. Vakarą dedikavom Kalėdiniam šurmuliui - dekoravom namus, eglutę (tikrą!), kepėm meduolius ir cukrinius sausainius...
Trečiadienio programoje - Milanas. Visi privalomi taškai, iš kurių didžiausią įspūdį paliko Milano katedros stogas - nebuvau buvusi, bet dabar jau bus privalomas programos taškas - grožybės NEREALIOS. :)
Ketvirtadienį Mariją išlydėjom. Savaitgalis - pora siaubo filmų (ačiū Carlo :)), truputį pasivaikščiojimo,truputį reikalų, mandolinos koncertas ir pietūs su Carlo šeima. Tiesa, po pietų Carlo mama įgrūdo man į krepšį šaldytą veršio inkstą (???!!!!),mat Carlo labai juos mėgsta. Mane net nuo kvapo truputį pykina. Bet ko nepadarysi dėl mylimo vyro...:)O šiandien važiuojam į Monzą, žiūrėsim Julia & Julie originalo kalba (t.y. angliškai :) ).
Šimtas linkėjimų visiems, nepamirškit manęs :)
PS fotkės ne kokios kokybės - tiesiog nukopinau iš Marijos feisbuko :)
1 komentaras:
ačiū už ankstyvas Kalėdas :* niežti nagai. tačiau - aš galiu!
Rašyti komentarą