2009 m. lapkričio 18 d., trečiadienis

Itališkas kinas: Il piccolo diavolo, 1988


Dėl persikraustymo iš blogas.lt į čia kol kas man labai patinka - viskas veikia šimtą kartų greičiau. Tik va, kol kas nepavyksta išsiaiškinti, kaip galima būtų priskirti tekstams skirtingas kategorijas. Na bet su laiku išsiaiškinsim ir tai :) Sugalvojau, kad rašysiu trumpesniais ir konkretesniais tekstukais, t.y. stengsiuos nesudėti į vieną tekstą penkių filmų, pasivažinėjimo rolikais ir recepto.
Taigi, šiandien - apie kiną. Pastaruoju metu žiūrim daug filmų. Orai vėsta (nors bičiuliai, vakar buvo +12 - +15, negali skųsti), temsta anksti, į lauką norisi mažiau, tai gadinam akis :)
Savaitgalį pasimėgavom senu itališku filmu - Il Piccolo diavolo - lietuviškai skambėtų "mažas velnias". Režisierius ir pagrindinis aktorius - Roberto Benigni. Nesu didelė specialistė, bet visuose mano matytuose Beninio filmuose (Il piccolo diavolo, Tigras ir sniegas, Gyvenimas yra grazus) Beninis ir rezisuoja, ir vaidina pagrindini vaidmeni, o jo mylimos moters vaidmenį (kažkodėl :) ) visada gauna jo mylima žmona Nicoletta Braschi.
Kai per pirmas tris minutes supratau, apie ką bus siužetas, truputį susierzinau, galvoju - tik tokio "briedo" man ir betrūksta. Ogi prasideda taip - giminaičiai atveda apėstą ponią pas tėvą Maurizio, gerą, žinomą ir garbingą kunigą. Šis velnią išvaro, bet velnias pasilieka (velnią vaidina Beninis), toks visas simpatiškas, nuogybes pridengęs tik moteriškais kailinukais ir baisiai smalsus, trokštantis pažinti gyvenimą. Velniūkštis nejuokais prisikabina prie garbiojo kunigo, čia ir prasideda jų nuotykiai. Nuotykiai smagūs, prachicheni visą filmą. O kai ekranet pasirodo žavioji Nina (Nicoletta Braschi), kuri loška kazino, šoka tango, o po suknele nenešioja kelnaičių, filmas įgauna ir pikantiško skonio. Pabaiga netikėta, bet logiška, viskas grįžta į savo vietas ir visi lieka laimingi. :)
Giliai panardyti šitame filme nėra kur, bet jei liūdną rudens ar žiemos vakarą norisi pachichenti, jis puikiai tiks :)

Komentarų nėra: