Kažkaip užderėjo daug filmų iš eilės. Vakar apskritai diena buvo daugmaž tobula. Girdėjau, kad Italijos pietuose temperatūra pasiekė +25, čia biški vėsiau - apie +15. Trumpai tariant, kaifas. Nebenoriu lietuviškų rudenų :) Vakar stipriai išlindo saulė, tai popiet greitai greitai susikroviau rolikus ir visą priklausančią atributiką ir dūmiau į Bionę. Saulė nebespigino, tik oriai įsisupus į rūkus iš už kalno žiopsojo, taku būriais vaikštinėjosi/ važinėjosi dviračiais pensininkai, vis sušiaušdami geltonų lapų kilimus. O aš su elektronika ausyse dūmiau su vėju -iki Pescareniko ir atgal, viso apie 45 minutes. Reiks ilgint trasą. Vakarienė pas Carlo tėvus ir tada kinas kapucinų (vienuoliai tokie) salėje. Salė baisiai graži, kiną rodo tik trečiadieniais, reikia mokėt (truputį mažiau nei tikram kine), bet viskas labai super duper.
Žiūrėjom ir vėl itališką (aš pirmąkart ir be titrų. suprantu ne viską, bet suprantu - tai jau neblogai :) ). Šįsyk pradedančio režisieriaus (sako, pirmas jo filmas) - Diverso da chi?, kas lietuviškai reiškia Skirtingai lyginant su kuo? Komedija politiniais - erotiniais motyvais, kurioje meilės vis dėlto daugiau, negu politikos. Jaunas entuziastingas gėjus netyčiom tampa partijos kandidatu į merus - ir prasideda. Pirmojoje filmo dalyje veiksmas koncentruojasi ties politika, tačiau vieną vėlų vakarą aptarinėjant programą su kandidate į vicemerus, kuri yra visiška pagrindinio herojaus gėjaus priešingybė - karšta katalikė, tikinti šeimos vertybėmsi - staiga užplūsta aistra ir viskas bagiasi lovoje. Tačiau, anot jauno politiko, viskas kas vyksta mažiau, negu tris kartus, nesiskaito santykiais, taigi jis ramus. Ir visgi aistros banga pasikartoja antrą ir trečią kartą... Visiška painiava atsiranda, jaunuoliui supratus, kad myli jis abu - ir savo vyriškį, ir naująją moteriškę, o šiai pranešus, kad ji laukiasi, politika traukiasi į foną...
Filmas lengvas, skaidrus (gerai miegojau po to :) ), tarsi paviršutiniškas, tuo pačiu kabinantis vieną rimtą klausimą - kai kalbam apie kitokius, su kuo lyginam? Kurioj vietoj prasideda kitoniškumas? Herojaus tėtis - iš kalnų kilęs tradicinis italas, kuris sako, kad geriau miręs sūnus, negu sūnus gėjus. Tiksliau, taip sakė, kai sužinojo apie sūnaus orientaciją. Vėliau ne tik susitaikė, bet ir kovojo už gėjaus teises, o kai sūnus prasidėjo su moterimi, labiausiai bijojo pasakyti apie tai tėčiui...
Bendrai, man susidaro įspūdis, kad itališkas kinas lengvas ir žaismingas. Ar aš klystu?...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą