Jau minėjau kad balkonų apauginimo srityje su kaimynais varžytis galiu tik kai atvažiuoja mama. Paguoda vienintelė -aš esu vienintelė, kuri balkone augina (šiuo oru baigia nudžiūti, taigi labiau tinka žodis džiovina) pomidorus. Taigi, mano balkonas nors ir būdamas (šiuo metu) be jokio net mažyčio gėlės žiedelio, vis tiek tampa apkalbų objektu.
Bet va mano kaimynės sinjoros Jolės balkonas.... Ir pasitaikyk tu man, kad mūsų balkonai praktiškai susisiekia... Taip mano skurdusis balkonas atrodo dar skurdžiau :)
Na bet dabar apie vieną mažytę sinjoros Jolės balkono dalį - milžinišką kaktusą. Nežinau kaip, bet vakar jis pražydo ketvirą kartą šiemet. Ar tai normalu? Mano foto daryta trečiojo (ir gausiausio) žydėjimo metu... Aš nesu mačiusi nieko panašaus, o jūs?
Vakar žiūrėjom labai žinomą ir gana seną (1997) Paolo Virzi filmą "Ovo Sodo" (Kietai virtas kiaušinis). Beveik iki filmo pabaigos laukiau, prie ko čia tas kiaušinis. O pasirodo kiaušinis - tai jausmas. Jausmas, lyg būtum prarijęs virtą kiaušinį su visu lukštu, o jis būtų užstrigęs - nei pirmyn - nei atgal. Pažįstamas jausmas?
Filmas jaukus, gyvenimiškas - truputį juokingas ir truputį graudus, trumpai tariant, rekomenduotinas :)
Geros dienos, nesukaiskit!
1 komentaras:
drįstu teigti, kad nenormalu :)))
Rašyti komentarą