Kai taip karšta, laikas kažkur dingsta, aš galvoju, ištirpsta. Tiesiog gyvenasi lėčiau. Vis traukia pasėdėt apsikabinus ventiliatorių... Carlo juokauja, kad pradės pavyduliauti ventiliatoriui - aš be jo iš kambario į kambarį nepersikraustau :)Truputį ironiška, nes pamenu, panašiu metu pernai, kai kątik buvau persikrausčiusi iš lietingos ir šaltos Lietuvos (nors tu ką, pernai vasaros Lietuvoj nebuvo), mėgavausi kaitra, nejungiau ventiliatoriaus ir nenuleidinėjau žaliuzių. Taip buvau pasiilgus saulės ir karščio. Dabar "suitalėjau" - žaliuzės nuleistos, užtrauktos visos įmanomos užuolaidos, ventiliatorius veikia, kad tik neperkaisčiau! :)
Penktadienį nusprendėm pietaut gamtoj. Visai netoli mūsų namų teka sraunus (ir ledinis) kalnų upelis. O šalia upelio - pieva. Dar auga daug gražių eglių. Pievą aptikom ieškodami prieglobsčio mūsų kalėdinei eglei. Mano manymu, augdama šalia didelių gražių eglių mūsiškė greičiau mokysis egliško gyvenimo dėsnių :) Pasodinom ją stipriai per vėlai - kovo pabaigoje, jau buvo suvargus ir sudžiūvus, turėjau daug abejonių, ar prigis... Bet va - geros naujienos iš penktadienio pietų gamtoje - apsipylus visa naujais ūgliais... Truputį vėluoja, lyginant su kitomis eglėmis, bet gyva ir dar kaip!
Taigi, šalti makaronai (mano naujas firminis patiekalas, kai lauke +34), vyno butelaitis eglių pavėsyje - smaguma. Visgi buvo vis tiek karšta. Tai pavalgę patraukėme prie upelio. Žmonių gausybė, bet tik pačioje pradžioje (tinginiai). Paėjom truputį palei upelį, ir radom visai ramią vietą. Braidymas baigėsi beveik maudynėm su drabužiais - ir nors pusę valandos nebuvo karšta. Beveik šalta!
O vakar išsiruošėm į Piani Resinelli. Tokį mielą kalnų miestuką, kuriame prasideda daug trasų į kalnus, plius kuriame yra mineralų kasyklos (kalno viduj!), į kurias organizuojamos ekskursijos. Tą ir planavome nuveikti, bet deja... Pasirodė, kad ekskursija ilgesnė, negu mes tikėjomės, taigi atidėjom geresniems laikams ir padrybsojom pievoje į kalnus žiopsodami. Nes vakare laukė truputis darbo - vakarienė su Carlo tėvais ir sesės šeima. Ačiū monkey paprastoms oratoms, sužibėjau :) Ir šiaip smagu buvo. Jauku kažkaip...
O vat dabar vėl šokam į vėžias kasdienybės, bet neilgam - penktadienį keliai suka link LT... Valio!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą