Lietuva Lietuvėlė....

Netikėtai, greitai ir smarkiai - kaip vėjo gūsis - atėjo ir praėjo vizitas į Lietuvą. Taip lauktas ir ne veltui.
Pirmiausiai, jau mėnesių mėnesius aptarinėtas savaitgalis Lietuvoje su Carlo ir jo tėvais. Šimtą kartų pergalvota programa, meniu ir visa kita. Na ir ką - viskas patiko! Gal truputį išskyrus prarūgusius Čili kaimo blynus (bet užtat cepelinai - labai!), gal truputį išskyrus kavą su visom nuosėdom (bet espresso baruose sakė beveik kaip tikras!), gal truputį išskyrus saldaus 19.5 laipsnių vyno ir kugelio derinį (bet atskirai tiek vynas tiek kugelis labai patiko!). O labiausiai patiko žalia spalva. Mieste ir už miesto, visur...
Neišgąsdino jų net ir Oninių šventimas su 30 litrų bačkute Vilkmergės alaus ir gauja išdrąsėjusių lietuvių.
O apie kepsniukus ant žarijų buvo pasakyta "tai skaniausia kada nors mano valgyta ant grotelių kepta mėsa". Kai tai pasako žmogus pragyvenęs 78 metus, daro įspūdį.
Carlo ir jo tėvelius išlydėjus, prasidėjo įtempta dienotvarkė. Jolita, pamačiusi kaip suskambėjus lietuviškam telefonui, čiumpu užrašų knygutę ir derinu laiką (nene, tą valandą jau susitarusi.. bet gal kitą dieną pietų?), juokėsi. Sako, administratorė tikrų tikriausia.
Rezultatas - pabendrauta (atskiru susitikimu) su 15 draugių, 1 draugu, 3 draugių antrosiom pusėm, 4 vaikais (neskaičiuojant tos, kuri gims tik rugsėjį), 8 mamos draugais ir giminaičiais, mama ir broliu, aplankyta kirpėja ir akių klinika, patikrinti mylimiausi "Mano guru" ir "bistro 18", nusipirkta krūva lietuviškų knygų, kmynų ir sėmkių (italams paragaut), patikrinta "Coffe Inn", "Double coffee", "Itališka kepyklėlė", "Pilies kepyklėlė" kokybė... Daug kalbų, nuotraukų, prisiminimų, naujienų...
Buvo labai gera, ačiū visiems, kas rado laiko su manim susitikt.
O kas nerado (arba aš neradau), ne paskutinis kartas. Nepamirškit manęs :)
Bučkiai itališki visiems!