Vakar vat staiga trumpam ir visai netyčia pasijutau labai naudinga :) Po įrašo apie Liepaites Lecco, sulaukiau štai tokio laiško nuo vienos iš liepaičių mamytės: "Sukurtuoju reportazu pasidalinau su kitais liepaiciu teveliais, visi "apsale" ir be abejones daug panasaus pobudzio klausimu: kada kitas reportazas? gal bus filmuotos medziagos? gal bus vienetiniu nuotrauku? gal ir kasdienybes? gal gali... ? gal....
Visiems labais smalsu :-)"
Ech, būčiau sugalvojusi anksčiau žurnalistę pažaist, būčiau galėjusi daug daugiau padaryt - laiko juk turiu.
Bet kaip dažnai nutinka geros idėjos aplanko per vėlai, tai šiam kartui tik mini įspūdžiai iš to, ką teko matyti...
Vakar 14.45 vienoje pagrindinių Lecco bažnyčių vyko trijų chorų, tame tarpe ir "Liepaičių", perklausa. Pasirodo, festivalis kažkokiu būdu yra ir konkursas - visi chorai komisijos vertinami balais.
Taigi, čiupau už parankės draugę lietuvaitę Eidaną ir išskubėjom paklausyti lietuvaičių dainuojančių. Atėjom į bažnyčia laiku - tuščia, ramu... Laukiam. Kažkuriuo metu pasigirdo mergaičių choro dainavimas, galvojam - prasidainuoja. Gerai kad po kokių 15 minučių man kilo įtarimas ir nuėjau pasidairyti - pasirodo, perklausa vyksta ne pačioje bažnyčioje, o koplyčioje bažnyčios gale, apačioje, t.y. rūsyje. Ir gerai, kad pirmasis mergaičių choras buvo vengrių, o ne lietuvaičių. Taigi, paklausėm dar poros vengrių atliekamų kūrinių, tada vokiečių berniukų choro, o tada atėjo ir liepaičių valanda.
Keliolika minučių joms buvo leista prasidainuoti,pasibandyti. Nors ir truputį drebėjo, bet šypsojosi visos :) O choro vadovė pasakė - "Bijot? aš irgi bijau, pasakysiu jums ko..." ir pasakė, bet priėjus taip arti prie choro, kad aš negirdėjau. Tai, ką pasakė, mergaites prajuokino. Smalsu iki šiol, ko bijojo choro vadovė :)
Perklausoje "liepaitės" padainavo keturis kūrinius... Pradėjo kūriniu, kurį kažkada kažkur dainavau ir aš... Tokia nostalgija suspaudė širdį...
Po perklausos susitarėme su vadove, kad ji perduos linkėjimų (raštiškų) mano mylimiausiai choro vadovei, kurią pažįstą... Aš juk irgi kažkada 7 metus "Dvarionkės" choro gretose stovėjau...
Išėjusios vėl susidūrėm su mergaitėm pačiam centre - via Roma, ir toks keistumas apėmė... Lecco, via Roma, o girdi kalbant daugiau lietuviškai, negu itališkai :) (Lecco iš viso yra tik 5 lietuviai :) )...
Vakare "liepaitės" koncertavo kažkuriam kitam mieste, berods Arosio, bet aplankyti jų koncerto nepavyko.
Šįvakar - koncertas Lecco katedroje, kuriame tikrai bus 4 iš 5 Lecco lietuvių :)
3 komentarai:
Žinai, aš gyvenu Milane. Ir šiaip pavargę nuo kaitros nuvažiavom savaitgalį į Lecco. Vyras pamatė Lietuvos vėliavą, bet nesupratom kokia proga... vakar per žinias pamačiau, kad buvo chorai iš lietuvos. Nusprendžiau paieškoti internete ir radau tavo blogą :) smagumėlis! Ačiū už šią info!
Ooooo, kaip smagu :) O vyras lietuvis ar italas? :)
Matau, kad prilaikai ir tu blogą, dargi kulinarinį, kulinarinius mes mėgstam :) Mano naujas kulinarinis - http://evelinos-makaronai.blogspot.com/, dar tik pradėtas.
Beje, šitą info apie chorus aš gavau prisijungus prie lietuvių bendruomenės Milane bendro emailo - nežinau, ar tu prie jo prisijungus, jei ką, rašyk ilb_milano@googlegroups.com :)
Mano vyras yra italas (kitaip nebūčiau Italijoje, nes ir Lietuvoje man neblogai buvo :), o tavo? Nesu prisijungus, vieną kartą buvau nuėjusi į jų koncertą, pakankamai nuobodu buvo, todėl nelabai domiuosi, bet reikės dar kartą pasidomėti :). Mačiau tavo desperatišką pasisakymą apie darbą. Žinai, būna dienų (net labai daug) kai ir aš pati taip jaučiuosi, todėl labai tave suprantu!
Rašyti komentarą