Dar kartą apie Selvino

Kažkaip, žiūriu, pradedu kartotis aš savo bloge. Trys įrašai pie liepaites, dabar dar vienas apie Selvino... Pažadu, kad į savaitės pabaigą parašysiu ką nors naujesnio. Pavyzdžiui, apie JAMIROQUAI koncertą Šveicarijoje, į kurį važiuojame trečiadienį vakare. Vis dar negaliu patikėti. Kažkaip nerealiai skamba.
Pirmąkart susitikom su Carlo Amsterdame (susipažinom mes internete). Nuomojomės butuką, tokiame tipo "butukų viešbutyje". Kai skambidnama dar iš Lietuvos paklausiau reception darbuotojos, ar butuke yra CD grotuvas, ji patikino, kad ne. Aš patikėjau. Carlo ne visai - dėl visa ko įsimetė keletą kompaktų, tarp jų geriausią ever Jamiroquai rinkinį "High time singles". Tai tas visas keturias dienas ir sukom praktiškai non stop. O kadangi susitikimas mūsų buvo stebuklingas :) (žiūrėkit kur dabar atsidūriau...), tai ir ta muzika kažkaip natūraliai rado vietą mūsų gyvenime. O dabar - pamatysim JK gyvai! Šiurpuliukai tiesiog.
Šį savaitgalį, kaip ir Lietuvoje, čia mus kamavo karščiai. Mes nusprendėm nuo jų pabėgti ir šeštadienį išrūkom į Selvino, kur jau visą savaitę gyveno Carlo šeimyna. Šeštadienį praleidom ramiai - šeimyniškai lėtai. Kaip tik vyko nedidelis "padėvėtų" knygų turgelis, kur stebuklingai nukoviau keturias senas (ir taip simpatiškai pagelutsias) receptų knygas už 2 eurus :) Pasivaikščiojom, pavalgėm, pailsėjom, vėl pasivaikščiojom... Vakare (po 23) su Carlo dviese dar išrėpliojom išgerti "po drinką" ir pasivaikščioti vėsiu oru (neįtikėtina, bet po 23 val. Selvino jau prireikė džinsinio švarkelio, buvo vėsu)
Sekmadienį "supakavom" šeimyną ir išsiuntėm juos namo :) o patys pasilikom dar pasilinksminti. Pagaliau pavyko įgyvendinti nedidelę "passeggiata". Tokia netipinė ji buvo - į priekį nuolat leidomės, o atgal reikėjo lipt į kalną :) Galutinis passeggiatos taškas - šventovė Santuario della Madonna del Perello. Įspūdinga, apipinta visokioim legendom (pasirodė Mergelė Marija, atgijo sausa alyvmedžio šakelė), prikabinėta padėkų Dievui už išgelbėjimą nuo ligos, mirties avarijoje ir t.t. Nuvylė vienintelis dalykas - pasirodo, iki jos galima ir atvažiuoti automobiliu :) Taigi, nebelieka to džiaugsmo, kad esi išskirtinis, kad ne kiekvienas gali pamatyti šitą grožį, o tik tie, kurie netingi...
Po passeggiatos pavaikštinėjom po miestą, pietums sukirtom po picą... Ir leidomės nuo kalno padangose :) Atrakcija vaikams, bet leidžia ir ne vaikams. Trupuį juoking buvo tarp penkiamečių kilti į kalną, bet smagumas galiausiai atpirko visus nejaukumus :) Ir juokėmės mes kaip penkiamečiai.
Galiausiai sulošėme petankės partiją. Kuri, deja, mus visiškai pribaigė, nes takas buvo tiesioginėje saulėje. Kai pradėjau matyti "multikus", teko susirinkti žaislus ir važiuoti namo.