Atostogos Ligurijoje

Po tokios ilgos pertraukos net truputėlį nedrąsu vėl pradėti rašyti.
Bet norisi.
O karts nuo karto kokio anonimo paliktas komentaras "Kaip gaila kad taip ilgai nieko nerašai" pamalonina grafomanišką savimeilę ir šiaip dėmesio troškulį numalšina :)
Taigi bandom grįžti.
Nerašiau dėl kokio milijono priežasčių.
Pirmiausiai, pagaliau esu užsiėmusi :) O laisvu laiku norisi skaityti knygas, žiūrėti filmus ar tiesiog šnekėtis, kompiuteris visai nebetraukia.
Antra, mąstau stipriai kaip išsivaduoti iš grandinių (t.y. pakeisti darbą, kas dar nežinojot, dirbu grandinių fabrike vadybininke) - daug galvoju apie kokią mielą savo veiklą. O tokiu atveju norėčiau blogą rašyti kiek tvarkingesnį, ne tokią įspūdžių makalynę kokia yra dabar...
Bet kol sugalvosiu, juk galima toliau makalynę makaliuoti, ar ne? :)

Praleidžiam milijoną įspūdžių iš kalnų, praleidžiam draugų vizitus, praleidžiam puikią kelionę į Lietuvą (neturiu foto :( ) ir sustojam prie paskutinės atostogų savaitės, kurią praleidome Ligurijoje.

Grandinių karalius daug man mokėti nenori, todėl nuolat tenka gudriai ir kūrybingai suktis su atostogomis. Bet taip dar smagiau... Kokių nuostabių vietų randam, kai biudžetas ribotas!
Įsikūrėme netoli  (kokių 20km) nuo žavaus pakrantės miestelo Sestri Levante, vietoje sunkiai randamoje su navigatoriumi (lengviau su šeimininkų paaiškinimu). Sename akmeniniame name - du butai, vienas pirmame aukšte, kitas antrame. Jokių daugiau namų aplink, tik pieva, miškas, upė, ožkos, daržas. Erdvus butas su miegamuoju, svetaine, virtuvės dalimi ir vonios kambariu - per patį itališkų atostogų piką tik 360 eurų savaitei. Taigi, iš šio strateginio taško aplankėme:

CINQUE TERRE  - penki miesteliai tarp kalnų ir jūros, nepaprasto grožio, unikalūs. Iš Sestri Levante keliavome traukiniu pradžioje iki paskutiniosiojo miestelio - Riomaggiore. Apžiūrėjus Riomaggiore privalu garsiuoju "Meilės keliu" nužingsniuoti iki sekančio miestelio - Manarola. Juolab kad žingsniavimo viso kokių 20 minučių, o vaizdai gniaužinatys kvapą. Apžiūrėję Manarolą, išsimaudę nusprendėme grįžti namo.
Visi miesteliai sujungti traukinio linija ir pėsčiųjų trasomis. Įėjimas į pėsčiųjų trasas mokamas (nacionalinis parkas), galima pirktis dienos bilietą ar dviejų dienų bilietą, yra ir kombinuotų su traukiniu.
Kitą rytą vėl traukiniu iš Sestri keliavome į Corniglia, vidurinį iš penkių miestukų, vienintelį aukštai, ne pakrantėje esantį. Man jis pasirodė mieliausias, bet galbūt dėl to, kad mažiau užpultas turistų (nes nėra pliažų). Nuo ten - geros valandos kelionė pėsčiomis į Vernazza. Apžiūrėjus Vernazza - pora valandų iki Monterossa. Labai gražios ir nesunkios trasos, jei ne rugpjūčio vidurdienio karštis... Į Monterosso praktiškai įšliaužėme, o mane ėmė krėsti šaltis (kokių trisdešimt aštuonių laipsnių temperatūroje tai kiek įtartina). Išsimaudėme, apėjome Monterosso (kuris man pasirodė labiausiai turistinis) ir grįžome į mūsų žalią rojų.

SESTRI LEVANTE - pliažų toli neiškojome ir pliažinomės Sestri miestelyje. Jis įsikūręs tarsi iškyšulyje tarp dviejų įlankų - pasakų įlankos ir tylos įlankos.Pasakų įlanka visai nepasakiška, neikit į tą pliažą!!! :) dauguma pliažų mokami, smėlis purvinas, pliažai užgrūsti žmonėmis. O vat tylos įlanka man labai patiko. Į pliažą patenki tiesiai iš senamiesčio. pliažo juosta siaura ir prasideda tiesiai nuo senų namų... žmonių mažiau, pliažas nemokamas, smėlis švaresnis ir labai jauku...

Dar vieną dieną keliavom į LA SPEZIA - miestas nieko gražaus, bet aptikom nerealų savitarnos restoranėlį pačiam uoste su ypatingai skania kątik sužvejota žuvim ir jūros gėrybėm ir normaliomis kainomis... Iš ten keltu persikėlėme į Portovenere. Itin gražus miestelis, jei ne beprotiški mauduolių ir pliažininkų kiekiai... Keistumas, kad pakilus vos viena gatvele aukščiau nebesutinki NEI VIENO turisto, o grožis neišpasakytas... Iš Portovenere vėlgi keltu persikėlėme į Lerici, kitą mielą pajūrio miestelį, o iš ten autobusu į La Spezia.

Viena diena pradingo kosmose ir emocijose, nes.... gavau pasiūlymą tekėti drauge su žavingu žiedu su žydru akvamarinu...

Grįždami namo sustojome dar Camogli miestelyje, kurį labai labai rekomenduoju - mažiau turistų, labai mielas ir autentiškas.

Ne paslaptis, kad mums abiems patinka pavalgyti, šiuo aspektu šitos atostogos buvo tobulos - tiek visokių jūros gėrybių (Jolita pasakytų bjaurybių), ligurietiškos Fokačios su priedais ir be, picos ir tt...

O dabar gyvename paskutinėmis vasaros dienomis ir artėjančio rudens nuojauta (dar karšta, bet lyja ...), svaiguliavimais apie 2013 metų liepą (kada ketinam tuoktis), visokių būrelių paieškomis (įsirašiau į sporto klubą ir dar ketinu pradėti dainuoti!) ir tolimesniais kelionių planais. Artimiausi planai - spalio pradžioje - Tori Amos koncertas Milane, pabaigoje savaitgalis Romoje, gruodzio pradzioje Zucchero koncertas Paduvoje... O žiemą gal pavyks pabėgt nuo sniego ir šalčio. Bet kol kas nieko nesakau, nes nežinau nei ar pinigėlių turėsim, nei ar iš darbo mane išleis. Bet mintis yra :)
Geros jums savaitės ir šiltų rudenėjančių dienų...

Čia matosi namai tiesiog pačiame pliaže, mūsų mylima Baia del Silenzio Sestri

Vazoje miegantis katinas Portovenere senamiesty

Nebrangios kątik sužvejotos jūros gėrybės La Spezia



Via dell' amore - Meilės kelias



Kas ten taip gražiai ant piršto žiba? :)