Atsakymas i rebusa + paslaptingas pagrobimas (Pisa, Lucca, Lido di Camaiore)

Jau kai prisikaupe rasliavos... Nu juk negaliu nepasigirti, kad vakar suvaikstinejom 26 km kalnais, o pries tai  visa savaite gidavau (telepatiniu budu, t.y. atspausdindama is anksto instrukcijas + kontrole telefonu :) ) dviems lietuviams draugams, o dar pries tai praleidau savaitgali Mantovoje... Visko vyksta, bet man taip patinka. Taip daug labiau. O ir pomidorus, kad ir kiek paveluotai, pasodinti spejau.
Taigi dabar apie atsakyma i rebusa. Mane nuvyle truputi mano 28 prenumeruotojai, ir pradejau itarti, kad jie tik prenumeruoja, bet neskaito (kaip as kai kuriu blogu :) ). Dar nuvyle faktas, kad pirmoji atsakiusi Rita (kuri jei neklystu nera tarp prenumeruotoju, ir todel mane nustebino tuo, kad seka mano kelio vingius :) ) iskart ir pataike. Specialiai neparasiau, kad pataike, tikedamasi dar kokiu nors pasiulymu is serijos taici ir makarena :) Nes man ten jie visi taip ir atrode... Priza issiusiu Ritai, susitarsim per feisbuka :)


O dabar apie viska nuo pradziu.
Draugiskai gyvenancios kartu poros turbut supras mano beda, kad artejant Kaledoms ir Gimtadieniams ilgainiui darosi vis sunkiau ir sunkiau sugalvot kokia tooookia dovana artimiausiam zmogui. Daug lengviau, kai su juo negyveni... Gal todel manes visai nepiktina tokios praktiskos dovanos kaip kojines ar dovanu cekiai :) Bet kol kas tai ne man.
Taigi, artejant Carlo gimtadieniui pradejau dairytis ko nors ypatingo. Ir sugalvojau ji pagrobti. Per visokiu neimanoma-nepirkti pasiulymu puslapi radau nebloga varianta - prie juros, Lido di Camaiore, Toskanoj, 25km nuo Pizos, dvi naktys keturiose zvaigzdutese plius vakariene ir sampanas - 99 EUR. Kaip taupi persona negalejau nepirkt, taigi paemiau, per visokius vargus uzrezervavau kambari Carlo gimtadienio datai ir regzdama savo pinkles tylejau (ir dar truputi melavau). Melai tiesa sakant prasidejo ta pacia diena, nes tik pagalvokit koks gudrumas mano galvos, nepastebejau kad internete tam puslapy ivestas Carlo kreditines numeris, taigi kol as susivokiau kas nutiko, jis jau gavo zinute apie is jo korteles nuskaiciuotus 99 eurus :) teko kurti istorija ir grazinti jam eurus... na ir taip toliau... visi melai suveike ir grazia penktadienio popiete atsiprasius is darbo, sukrovus abiems lagamina ir ji gerai paslepus, privaziavau prie namu, atseit, pasimt jo pietaut. Teko darkart sumeluot (Carlo nenorejo palikt masinos garaze), bet galiausiai pagrobtasis tykiai sedejo mano masinoje naiviai galvodamas kad vaziuojame i musu mylima bara sumustiniu valgyti. Pravaziavus posuki i baro parkinga Carlo atsisuko ir klausiamai i mane paziurejo, as tik sypsojaus. Carlo "jeigu tu galvoji mane cia tampyt po visa Lombardija, tai zinok as alkanas". Linktelejau maiselio ant galines sedynes link, ten buvo sumustiniai, vaisiai, visa ko reikia greitiems pietums masinoje. Uz valandos keliones Carlo jau suprato, kad vaziuojam toli, kad nakvosim, uz poros valandu pradejo rimtai itart, kad sukroviau lagamina. Artejant treciajai valandai speliojimai jau buvo kosmoso lygmeni - ir Elbos sala, ir kas tik nori... Prisipazinau tik isukdama i miesteli :)
Viesbutis buvo keturiu senu zvaigzduciu. Su truputi pabyrejusiu tinku, truputi neuzsidaranciom duso durelem, bet su sampano buteliu kambary! Su pagrobtuoju ismaukem visa butelaiti pagrobimo proga ir leidomes vakarienes viesbucio restorane. Viskas puiku, bet neverta pasakojimo. Po naktinio pasivaiksciojimo papludimiu (as su aukstakulniais!) nusprendem po tokios ispudziu pilnos dienos gerai issimiegoti.
Sestadieni pasukom Pizos link. Kai pro vartus iejau i pagrindine Pizos aikste (vadinama Stebuklu aikste), visai rimtai garsiai issiziojau. Tokios grozybes ko gero nebuvau macius. Tiek daug grazaus, balto, zalio ir gyvo. Baznycia, krikstykla, bokstas, kapines. Keturi objektai, visi vienoj vietoj. Milijonai zmoniu ant zoles, ant boksto, prie boksto... I boksta nusprendeme nelipt (kaina nugasdino), pasitenkinom kitais trim objektais.
Papietavom studentiskam Lonely Planet rekomenduotam bariuky (gardziai gardziai), perejom parduotuveles, nukovem suknute man ir dirza Carlo ir dar prisifotkine (mane atsistoti i poza su bokstu teko ikalbineti, man buvo geda, nes as save ispuikusiai laikau Aukstesnes Klases Turiste) pasukome toliau... I Lucca, nuostabu viduramziska miesta su pasakiska apvalia aikste, daugybe baznyciu, gatveliu, nuostabiom islikusiom apsauginem sienom ir nepakartojama dvasia... Ten jau buvom buve, todel konkreciu objektu neieskojom, tiesiog vaiksciojom, dziaugemes per visa miesta issitiesusiu sendaikciu turgumi, atmosfera, sokome apvaliojoje aiksteje, gerem aperityva ir vakarieniavom...
Sekmadieni buvo numatytas relaksas. Lido di Camaiore - tai savotiska vakarietiska Palanga su mokamais gultais ir daug daug baru. Kadangi dar ne sezonas, tai uz gultus prie juros nieko nepaprase. Neatrode labai karsta, todel kremu nuo saules nesiterliojau. Puikus rezultatas matesi kita diena - man asmeniskai mano veidas buvo panasus i pripuciama raudona vezi, ir darbe su savo bepradedancia luptis nosimi nelikau nepastebeta.
Toks vat buvo pagrobimas. Netiketas, bet gerai pavykes :) Galvoju, gal visai ir ismokciau meluoti, reikalui esant...


Svyrantis Pizos bokstas nuo beveik zemes :)



Pizoje radau grandiniu!!!! (kam neaisku, as dirbu grandiniu fabrike :) )





Carlo kabinejasi prie vietiniu Pizos merginu

Kazkurio Lucca restorano dureles...



Beprociu sokiai apvalioje Lucca aiksteje





Taiptaip, si nuotrauka daryta Balandzio 17 diena



Pliaze radom sulauzytus ir saules palydytus akinius. bus puiki dovana draugui! :)