Gyvenimo pagreitis

Pas mus grįžo saulė, o su ja ir gera nuotaika :) Tiesiog nuostabu, kaip labai tiek aš, tiek Carlo (aš labiau) esam "meteropatiški" - aš apsniaukusią dieną jaučiu dar prieš atitraukdama užuolaidas (tiksliau, pakeldama tapareles, tokias plastikines išorines žaliuzes) iš subjurusios nuotaikos.
O šiandien - saulė beveik akino, ryte sniegas ant kalnų viršūnių spindėjo nuostabiai, o saulėlydis... toks raudonas raudonas :)
Gyvenimas įgyja pagreitį - šią savaitę jau dvi dienas dirbau pilną darbo dieną, o kitą savaitę - komandiruotė į Amsterdamą + kulinarijos kursai Milane.
Apie kulinarijos kursus svajojau jau senokai, tik kad kainos stipriai kandžiojasi (girdėjau, ir Lietuvoje?). Čia, priklausomai nuo kurso, 2-3 valandų pamoka kainuoja 60-80 eur, apie ilgesnius kursus net nekalbu.... Daug daug ieškojusi, radau vienus už 19 eur, tai nuo tų ir pradėsiu, juolab kad penktadienis - tinkama diena (šeštadienį nereikia į darbą keltis, prašom nepamiršt kad Milanas man ne už kampo :) ), kitą savaitę kaip tik įdomi tema (Curry nuo Indijos iki Kinijos), tai reiks išbandyti.
Apie Amsterdamą nesvajoju - pradedant skrydžiu 7val ryto (o Malpensa mums pusantros valandos kelio nuo namų), tęsiant kelione su ekscentrišku šefu, kurio nelabai mėgstu, baigiant trim pilnom dienom (įskaitant skrydžio dieną) jūrininkystės parodoje grandinių stende...Ne svajonė, nors tu ką. Na, viešbutis centre ir šefo pomėgis prabangai (vadinasi, geras viešbutis ir vakarienės geruose restoranuose) džiugina, bet tik tiek.
O vat šįvakar po vakrienės - "The secret in their eyes", argentiniečių filmas, 2010 laimėjęs Oskarą kaip geriausias užsienio filmas.