Kalėdai! Meduoliai, likeriai ir meduolinis namukas.

Ne paslaptis, kad Kalėdos man labai patinka. Svaigsta galva nuo kavpų, varpelių, senoviškų dainų, ir tokio teisingo konsumizmo (jei toks būna. bet nieko negaliu sau padaryt - dovanoti ir dovanas gauti man LABAI patinka.). Carlo prieš mane sutinkant Kalėdos nepatiko. Bet po truputį jaukinamės... Šiemet burbėjo, kai kartu su gyva egle pirmosiomis gruodžio dienomis į mūsų namus iš rūsio parkeliavo dėžė su dekoracijomis... Per anksti jam. Bet po to apsiprato.... Ir ne tik man eglę puošt padėjo, bet terliojosi dekoruodamas meduolius, paišydamas atvirukus ir klijuodamas meduolinį namuką...
Šiandien neturiu daug laiko, tai truputį apie mano vargus (iš tikrųjų tai džiaugsmus) virtuvinius... Truputį darosi baugu, nes virtuvėje suktis man patinka vis labiau. Tiesa, dabar kai dirbu, pasitaiko dienų kai valgom dešreles arba makaronus "su bet kuo". Pavargusi gamint nemėgsu. Bet savaitgaliais ir per šventes - kaifas visiškas.
Šiemet mūsų kalėdos prasidėjo meduoliais, dviem "užėjimais". Pirmąjį dekoravau visą aš, jų nebeliko, nufotkinta nebuvo, bet sako, buvo skanu. Antrąjį užėjimą dekoravom kartu su Carlo... Iki pirmos nakties, raudonom akim :) Carlo dirba lėtai, itin kruopščiai, be galo kūrybingai. Aš truputį labiau "tep lep", bet labai greitai.



Keletas (daugiausiai Carlo :)) šedevrų:

Vertimas paaiškinimas: Pėdos formos sausainis su užrašu "kutulys" :)

Keistas Carlo briedis su nupieštu ant jo driežu :) vidurnakčio šedevras...

Mano nerimastingas briedis.

Radioaktyvi Carlo žvaigždė

Pėda su žirklėmis.. Dar vienas Carlo vidurnakčio šedevras

Carlo menas: porno porelė. Meduolis- vyrutis su visom genitalijom buvo gardžiai sutriaukštas dvimečio Pietro :)

Meduoliai žiauriai skanūs, tai puikiai tinka ir mini dovanėlėms - šmaukšt į dailią dėžutę, ar tiesiog krūvelę kaspiniuku suriši - gražu, kalėdiška, gardu. Šiemet valgomų dovanų racione įvedėme naujovę - mūsų gamintus likeriukus. Gaminome tris, bet dovanojome du - lauro lapų likeris pernelyg aitrus pasirodė. Dovanojome kiaušininį (Italijoje vadinamą VOV) ir medaus su apelsinais ir prieskoniais. Likeriams kabinome pačių gamintas etiketes (šiemet mane užvežė ant briedžių, tiek atvirukuose tiek meduoliuose tiek butelių etiketėse), su kvailais aprašymais (čia jau pasistengė Carlo :) ).

 Kūčios šiemet buvo nemenkas galvos skausmas. Pernai šalia buvo mama. Šiemet supratau, kad kūčių tai aš niekad gyvenime neruošiau. Namie mano užduotis būdavo serviruoti stalą :))))) Tai šiemet teko truputį pasidomėti. Kadangi Italijoj tos tikrosios gerosios silkės nebūna, tai teko apsieiti mielinėm bandelėm su grybais (pati kepiau!), kūčiukais (pati kepiau!) su aguonpieniu, balta mišraine, grybais ir žuvimi su morkom (truputį pagal Beatą). Finale gavosi labai graži ir skani vakarienė, o balta mišrainė ir bandelės buvo įvertintos ir giminių ir artimųjų Kalėdų dieną. Va toks buvo mano Kūčių stalas.


Na ir kaip nepaminėsi namuko... Netyčiom keliuose bloguose pastebėjusi, užsikepiau ir aš artimuosius nustebinti. Juolab, kad visi kaip užsukti kartojo, kad nėra taip sunku kaip atrodo. Eikit sau! Man tai labai sunku buvo! Na, tešlą pagamint buvo vieni juokai, išpjaustyt irgi. Tik kad kažkaip ar aš netiksliai išpjausčiau, ar kepant skirtingai iškilo, bet stogas namukui tai netiko :)))) Tada atėjo eilė klijuoti... Nors tinklaraštininkė paminėjo, kad geriau klijuoti dviese, pasišoviau tai padaryti viena... Baigėsi nudegintom rankom (apsitaškiau verdančia karamele...), sugriuvusiu namuku ir visur daug sukietėjusios karamelės... Košmaras kažkoks! Sulaukusi Carlo šiaip ne taip įkalbėjau jį man padėti, ir šiaip ne taip sulipdėm tokį kreivą šleivą truputį palūžusį. Kitą vakarą jį dekoravom, slėpėm skyles ir t.t.... Čerpėm nupirkau sausų pusryčių, bet man netiko, negražūs buvo, tai palikom apsnigtą stogą... Aišku finale namukas buvo įvertintas. Ir kitąmet darysiu, tik jau labai kitaip, dabar aš jau gudresnė! :)







Tiek kol kas mano kalėdinių vargų....