Bloody Halloween

Šiandien ant feisbuko perskaičiau ekskolegos pasisakymą - "Jeigu aš nešvenčiu amerikoniško "Halloween", tai aš itin nemadinga persona?", o po juo krūvą komentarų, patvirtinančių, kad švęsti Helovyną mažų mažiausiai neitnelektualu ir siūlančių kurti judėjimą "Aš nešvenčiu Halloweeno". Tokie mes lietuviai, ar švenčiam ar nešvenčiam, svarbu turėti poziciją! Čia Italijoje viskas paprasčiau. Kas švenčia, kas nešvenčia, bet nieks iš to problemos nedaro.... Pas mus niekas nebuvo užsukęs "trick or treat", bet gal ir dėl to, kad oras buvo itin bjaurus. O Carlo sesuo labai norėjo su trimečiu Luca, kuris, beje, jaučia ypatingą trauką traukiniams ir raganoms :), prasieiti per jų daugiabutį, su kaimynais pasilabinti, saldumynų paragauti. Deja, Luca visai nelaiku susirgo ir pirmąjį "trick or treat" arba itališkai "dolcetto o scherzetto" teks atidėt kitiems metams.
Nežinau, gerai tai ar blogai, bet tą lietuvišką radikalumą čia Italijoje pradedu pamesti. Niekada gyvenime nešvenčiau Halloweeno, ir tuo didžiavaus. Man atrodė, kad amerikoniška šventė mindo lietuviškas Vėlinių tradicijas... Bet dabar galvoju kitaip. Tradicijas mindom tik mes patys, o šventės čia ne prie ko. Ir nuo kada papildoma proga pasidžiaugti, pasijuokti ir pabūti su draugais yra blogis? Taigi, Valentino diena ar Halloweenas - svarbu nusiteikimas.
Taip bemąstydama pasiūliau Carlo šiemet surengti siaubiakišką vakarienę. Juolab, kad Carlo - siaubiakų gerbėjas.
Šventė praėjo super gerai, o ją puošė:

• baltom paklodėm uždangstyti baldai;
• voratinkliai ir voriukai visur aplink (lėkštėse - irgi);
• žvakės ir žvakytės;
• tikrų tikriausias Carlo išpjaustytas moliūgas su žvakutėm viduje;
• siaubiakiškas garso takelis su riksmais, klyksmais, Orfo Carmina Burana ir muzika iš baisių filmų;
• tualetinio popieriaus atraižom apklijuotos durys su už jų paslėptu įjungtu ventiliatorium;
• "akyčių" užkandis iš mocarelos, alyvuogių ir kečupo, papuoštas akiniais :);
• vakarienė burginjono stiliumi (kaip fondiu, tik mėsa, verdama aliejuje), truputį primenanti mėsinę;
• sliekų desertas su raganų pirštų sausainiais (mano asmeninis pasididžiavimas!);
• siaubo filmo žiūrėjimas po ilgos ir linksmos vakarienės.

Smagiausia dalis buvo svečių atėjimas. Kaskart, kai suskambėdavo domofonas, spusteldavom durų mygtuką, atidarydavom plačiai buto duris, paleisdavom riksmus, ventiliatorių ir pasislėpdavom :) Taip svečiai patekdavo į voratinkliais apaugusį mūsų tuščią tamsų būstą :)

Baltos paklodės....

Vorai, voriukai ir voratinkliai...

Žvakės...

Carlo menas - tikrų tikriausias moliūgas..

Už šitų stovėjo įjungtas ventiliatorius :)

Akyčių užkandis

 

Vakarienė mėsinės stiliumi...

Sliekučių desertai

Raganos letena

 Na argi nesmagu?... O ką jūs apie tai galvojat?