Mama klausia - kodėl neberašai blogo?
Atsakymas visai paprastas - nebespėju :) Noro yra, bet tai laiko, tai nuotraukų pritrūksta...
Dirbu juk smarkiai. Na gerai, gerai, ne taip jau smarkiai - tik 4 valandas per dieną. Vis tik po metų pauzės nelengva įsivažiuoti - kaip pareinu, būnu kaip lapas... Tada tradiciškai (tik šimtą kartų greičiau negu seniau) ruošiu pietus Carlo. Pavalgom, pabūnam, jis grįžta į darbus, o aš - į buitį arba į... vertimus iš itąlų į lietuvių (man klaikiai patinka). Žiūrėk, jau ir septynios. Laikas ruošti vakarienę.
Nuo kitos savaitės tempas dar paspartės, ir aš visai dėl to neliūdžiu. Antradienį važiuosiu į Bergamo, į italų kalbos pamoką (specializuoti verslo kalbos kursai), pasižiūrėti, ar noriu lankyti. Jei noriu, vadinasi kiekvieną antradienį lauks beveik valandos kelionė traukiniu pirmyn ir valandos atgal (valio, laikas skaitymui!) ir dviejų valandų pamokėlė.
Na o ketvirtadieniais vaikštom į kiną - nusipirkom abonementą, čia pas juos labai populiarus toks dalykas - vadinasi cineforum, perkiesi abonementą (mūsiškis kainavo 35 eurus vienam žmogui) ir kiekvieną savaitę ketvirtadienį iki pat gruodžio vidurio eini žiūrėti filmų. Filmų rinktis negali, paprastai rodo truputį pavėluotus, praeito sezono, bet kadangi į kiną eiti man patinka labai (labai labai), tai toks variantas padeda sutaupyti daug pinigėlių (normaliai bilietas į kiną čia kaniuoja apie 8 eurus).
O penktadieniais užsirašiau į dekupažo kursus. Laikau sukryžiuotus pirštus, nes kitą savaitę išaiškės, ar pakankamai sielų užsirašė (jei bus per mažai, kursai nevyks...).
Gyvenimas čia drauge su darbu legalizavosi ir visos seniau neišsprendžiamos problemos išsisprendė greitai ir patogiai. Oficialiai esu išvykusi iš Lietuvos, mano gyvenamoji vieta Lecco, ir turiu net itališką ID kortelę!
O anadien kaimynas, pagarsėjęs daržininkas, baisiai mėgstantis man, pradedančiai (ir pritinginčiai) daržininkei patarimus dalinti nudžiugino pipirais. Na, pipirų jis žadėjo, kaip ir tikėjaus, bet kokioj formoj.... Ne tik gardu, bet ir gražu.
Dar - čia ruduo, kaip minėjau, visokių švenčių metas. Aną savaitę jau antrus metus iš eilės apsilankėm moliūgų šventėj. Apie ją gal atskirai... jei rasiu laiko :)
Ir dar - vasrą truputį mažiau norėjosi gaminti. Ir truputį mažiau kaifavau virtuvėje. Dabar vėl grįžta eksperimentai, sėkmės ir nesėkmės, niam niam! Greitu metu į savo makaronų blogą įmesiu du fantastiškus paprastučius recepčiukus. Nors dabar norėčiau dar turėti sriubų ir pyragų blogus :)
O ką jūs rudenį veikiat...?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą