Po truputį įsivažiuoju į naują ritmą - miegot 23 val, 7 keltis, staigiai per 30 min susiruošt + papusryčiaut ir į darbą. Dar esu toli nuo normalių dirbančiųjų - nes vidurdienį mano darbai baigiasi, ir aš galiu gaminti valgyti, pasnausti, pažiūrėti "Draugus", susitvarkyti, paskaityti ir dar ką nors nuveikti. Viskas kol kas atrodo kaip žaidimas. Žiūrėsim, kas bus toliau :)
Prieš porą savaičių aplankėm vietą, kurią reklamuoja kaip "Paskutinį rojų", itališkai vieta vadinasi Pian delle Betulle, kas lietuviškai skambėtų kaip Beržų slėnis. Kalbant apie beržus, šis medis man visada sukelia šypseną, nes primena mano fantastišką lietuvių kalbos mokytoją, kuri mums dvyliktokams sodinant tradicinius berželius prie mokyklos, labai išraiškingai deklamavo Širvį - "Aš beržas, lietuviškas beržas...". Lietuviškas... Itališki tokie patys. Kaip ir apdainuotieji rusiški. Bet kažkas graudaus juose yra. Ir kažkas lietuviško...
Pasirinkom Pian delle Bettulle, nes ten lipt viso labo maksimum 30 minučių, mes įkopėm per 15 :), lenkdami rėpliojančias šeimas su trimečiais pypliais...
Visiškiems tinginiams yra ir funikulierius.
Žiemą ta vieta - puikios slidinėjimo trasos, na o vasarą - erdvios žalios pievos deginimuisi, piknikavimui, futbolui ar dar kam tik norit.
Mes papiknikavom (Toskanoj įsigijome termini krepšį, tai dabar galime tikrais piknikais užsiimt), pasideginom, tradiciškai palošėm kortom ir susirinkę visą mantą pasukom link automobilio. Jau netoli automobilių stovėjimo aikštelės netikėtai virš galvų miške išgirdome keistą riksmą. Tokį smagų riksmą, iš serijos "Aš lekiu amerikietiškais kalneliais ir man labai linksma ir gal net truputį baisu". Tai ėjom aiškintis.
Ogi ten - vasarinė rogučių trasa. Baisiai linksma pramoga. Pradžioje tave rogutėse atbulą tokiu važiuojančiu takeliu užkelia viršun, o tada paleidžia bėgiu (jau nebe atbulą :) ). Greitį gali valdyti, trasa vingiuoja žemyn mišku, tarp medžių... Visas malonumas visai netrumpas, kokios 5 minutės visumoj. Tinka tiek mažiukams (trimečiai sėdėjo tėveliams tarp kojų), tiek dideliems kaip mes :) Smagumynas, ir jei nereiktų mokėti 3 eurų už pavažiavimą (5 eur už 2, 6 eur už 3), būtų galima taip važinėtis visą dieną...
Taip smagiai pabaigėm mūsų truputį tingią išvyką į kalnus...
ak, beje, svarbiausiu momentu išsikrovė telefonas, o fotoaparato neturėjome, taigi vasariškų rogučių foto - tik pirmųjų akimirkų, t.y. pakilimo "atbulomis", leidžiantis nufotografuoti nebepavyko...
Suoliukas iš slidžių :)....
Prašom atkreipti dėmesį į tipą tamsiais akiniais :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą