Sanremo 2010

Aš vis dar čia, Italijoj, vis dar nedirbu, vis dar užsiimu kulinarija ir man čia vis dar patinka :) Gyvenimas įgyjo pagreitį, todėl prisėsti prie blogo vis sunkiau.... Bet va, ėmiau ir prisėdau - nes susikaupė jau kokie trys dalykai apie kuriuos noriu parašyt :) Sanremo festivalis, karnavalas kuris buvo šį šeštadienį ir piedibusas.
Šiandien pradėsim nuo Sanremo. Turiu pasakyt, kad Carlo žiūrėti Sanremo buvo išbandymas - jis iki šiol buvo nusiteikęs ganėtinai prieš. Ir dar turiu pasakyti, dabar aš jau žinau, kodėl :) Aš mirtinai norėjau pažiūrėti, nes man tai atrodo dalis (ir rimta dalis) Itališkos kultūros, mentaliteto ir gyvenimo. Žinoma, nuolat lyginau su mūsų Eurovizija. Rezultatai - nulis nulis. Ta prasme, abi programos maždaug nulis :) Eurovizijoje daugiau dėmesio šou elementams, Sanremo - pačioms dainoms. Tačiau įsijungus Euroviziją netenka žiūrėti pvz kokio super šulo interviuojamų FIAT darbuotojų, kuriuos greitai atleis (prie ko čia????) arba klausytis kaip vedančioji dainuoja vaikišką dainelę, arba klausytis pliurpalų su garsiu futbolininku. T.y., noriu pasakyti, kad visgi italai yra pliurpaliukai, tai muzika ir dainos atmiežtos stipriai kitais dalykais. Dvylikos dainų pasirodymas pas juos trunka nuo devynių iki pusės pirmos nakties :) Vienas bendras dalykas su Eurovizija - dėsningumas, kad laimi visada prasčiausios dainos, o geros lieka paskutinėse vietose :) Sanremo festivalio finale paaiškėjus finaliniam trejetukui, orkestras mėtė suglamžytas partitūras į sceną, nes dvi iš trijų dainos buvo nu... siaubingai prastos. Laimėjo irgi prasta. Bet čia nieko naujo, ar ne? Nei Eurovizijos, Nei Sanremo istorijoje.
Bet dabar ne apie laimėtojus. Dabar apie tuos, kuriems buvo žadama, kad laimės. Pirmiausia, Marco, apie kurį jau rašiau kažkada, X-factor laimėtojas. Jis pateko į finalinį trejetuką ir... liko trečias :) Pirmų dviejų dainų, patikėkit, išgirst nenorite. Vieną jų klausydama juokiausi nuo pradžios iki galo. Kita (ta, kuri laimėjo) - mokinio namų darbas, tipiška itališka daina apie meilę, tik dainuojama ne senųjų vilkų, o jauniklio. O Marco pasirodė originalus, balsas jo nerealus, dainuoja puikiai, nors daina mūsų nesužavėjo. Jei kam įdomu, nuoroda čia.
O mūsų mylimiausia daina, kurios vis dar kasdien klausausi - atliekama tokios pusiau marokietės pusiau italės Malikos Ayane. Na, nerealiai graži daina, tikrai. Jei turit laiko, galit paieškoti ir daugiau jos dainų youtube ar kur kitur - verta. Nuoroda į jos sanremo dainą čia. Beje, ji laimėjo spaudos kritikų apdovanojimą. O vat italų liaudis už ją, deja nebalsavo...