Trys saulėtos dienos

Trečia diena žydras dangus ir saulė. Snieguoti kalnai tokiam fone atrodo fantastiškai. Pirmoj dienos pusėj netgi nešalta - temperatūra pasiekia kokius +8, link vakaro vėsta, o sutemus jau visai nebesinori išeit - aš gi seniai žinoma šalčmirė (sunku patikėti, kad gimiau Lietuvoj :) ). Todėl išeinu vis dienom. Kavos centre išgert. Palei ežerą pažingsniuot. Parduotuves patikrint.
Vakar išviriau kibirą pomidorų sriubos, pusę nuvežiau Carlo sesei, kuri serga. Sako, patiko - nežinau, ar iš mandagumo, ar todėl, kad tikrai patiko. O šiandien pietų ateina Davide. Atsispyriau pagundai daryti rimtus pietus (tipo rimtas patiekalas su garnyru, užkandžiai, desertas ir tt). Visgi darbo diena, visgi pietūs truputį business lunch. Risotto su grybais, tikiuosi gausis :) Šiaip pas mane dažniausiai pagal Merfį - kai esam tik aš ir Carlo, visada viskas žiauriai skaniai gaunasi, o kai pasikviečiam draugų, matyt įsitempiu, pernelyg stengiuos, ir gaunasi truputėlį prasčiau, nei paprastai...
Vėl išnešiau į lauką ciklamenus - kažkaip jausmas, kad namie jiems per karšta - nors žemė šlapia, pradėjo džiūti, dar muselių aplink prisirinko... Na, sodininkė iš manęs kol kas ne kokia, bet su laiku, su laiku....
O užvakar vakare buvom kine. Čia pirmadieniais bilietai pigesni - po 4.5 euru. E, o žinot kas keisčiausia itališkam kine? Kad VISADA yra pertrauka viduryje. Ant ekrano įsižiebia užrašas "INTERVALLO", tada įjungia šviesas ir penkias minutes niekas nevyksta - gali eit coca colos užsipirkt, į wc ar dar ką nors nuveikt. Lietuviškoms akims atrodo keistai, vis nepriprantu ir nustembu. Na, bet dabar ne apie tai. Žiūrėjom naują itališką režisieriaus Paolo Virzi filmą - "La prima cosa bella". Filmas šiltas, jaukus, truputį graudinantis, labai itališkas. Bendrai, man patinka itališki filmai. Kuo toliau tuo labiau. O dar labai patinka juos suprasti :) Šįsyk jau ramiai, ne 100 procentų, bet pakankamai daug, kad nesijausčiau prastai. Ir be titrų!