2012 m. rugpjūčio 2 d., ketvirtadienis

Family reunion

Netiesa, kad nieko mano gyvenime nevyksta :)
Ir netiesa, kad man atsibodo rašyt. Tiesiog taip sutampa, kad tai nuotraukų neturiu, tai laiko, tai noro - vis kažko trūksta, kad gimtų naujas įrašiukas.
Na bet pasiekėm ribą už kurios verta arba blogą užmigdyt (kaip sergantį šuniuką :) ) arba vėl pradėt rašyt. Aš už rašymą.
Šiemet atostogas sukapojom į tris labai skirtingas dalis - liepos gale savaitė "Family Reunion", rugpjūti - tradiciškai truputis Lietuvos ir savaitė jūros, šiemet Sardinijos saloje.

Idėja surinkti itališkai - lietuvišką šeimyną bendroms atostogoms brendo jau seniai. Bet šiemet pagaliau išdrįsom pabandyti įgyvendinti šitą "mission impossible". Pradžioje mūsų akys nukrypo į Toskaną ir Umbriją. Aš internete peržiūrėjau šimtus nuomojamų vilų, iš jų atrinkom kokių dvidešimt kaip galimų kandidačių. Tuo pačiu metu dirbom antru frontu - giminės įkalbinėjimo. Lietuviška pusė šįsyk nesiožiavo ir greit sutiko, taip pat ir lietuviškai prancūziška pusė (brolio šeima, gyvenanti Prancūzijoje). Su itališka teko rimtai padirbėti. Carlo tėvai pradžioje atsisakė (per toli ir per karšta), mes suradom kitų dvidešimt namų iš kurių galiausiai pora atitiko kriterijus (arčiau ir vėsiau), ir tėvai buvo įkalbėti. Dėl sesers šeimos dalyvavimo nežinojome iki paskutinės akimirkos. Neminėsiu visų pakeliuj kilusių problemų, pasakysiu tik kad daugiau nei vieną kartą atrodė, kad viskas byra. Bet nesubyrėjo, taigi liepos 21, šeštadienį, trimis mašinomis patraukėme link Piemonto.

Piemontas garsėja puikiu vynu, gražiomis apylinkėmis, o jo dalis kurioje gyvenome mes - dar ir bulvėmis (mane visuomet žavėjo italų sugebėjimas didžiuotis KUO NORS (praktiškai bet kuo) iš savo regiono, provincijos, miestelio, kaimelio... mums reikėtų pasimokyti). Le Langhe - aukščiausia Piemonte dalis, o mes buvome praktiškai aukščiausiame Le Langhe taške - greta trijų šimtų sielų kaimo Mombarcaro.
Didžiulė devyniolikai žmonių skirta vila su septyniais miegamaisiais (mūsų tebuvo 9 suaugę + 1 vaikas + 1 šuo) patiko iš pirmo žvilgsnio. Akmuo, rąstai, didžiulės erdvės (daug džiaugsmo  leliukui ir šuniukui). Per langus - akį ir širdį glostantys vaizdai. Netoliese - bendras su trim mažais namais sūraus vandens baseinas ir teniso kortai. Daugiausia laiko praleidome "namuose" - gamindami maistą, valgydami, degindamiesi, plaukiodami baseine, kalbėdami, ragaudami itališkus ir lietuviškus likeriukus, žaisdami futbolą su mažuoju ar slapta nuo šeimininkės maitindami šunį... Buvom nuvažiavę į Barolo miestelį paragauti garsiojo Barolo vyno (ta proga Carlo tėtis kiekvienai šeimai padovanojo po butelį šio nuostabaus ir nepigaus gėrimo). Buvom pasivaikščioti trumais garsėjančio Albos miestelio gatvelėmis. Aplankėme menininkų darbais iškabinėtą mažulyti akmeninį miestelį Bergolo, kuriame iš visų pusių skambėjo gyva muzika... Sudalyvavome Levice miestelio šventėje (ir netgi tapome pirmosiomis trimis šokančiomis poromis :) ). Mes su Carlo aplankėme nediduko, bet gyvybingo miestelio Ceva trugų. Pasibastėme po artimiausius miestelius - Mombarcaro ir Niella Belbo.
Smagiausia tokių atostogų dalis - tarptautinė šeimyniška nuotaika. Valgyt kaskart ruošdavo vis kiti, taip paragavom ir lietuviškos sriubos su kotletukais, ir itališko arrosto su įdarytais pomidorais, ir prancūziško bulvių apkepo "gratin". Šalia to, ant stalo visada gulėdavo juoda duona, kumpis ir lietuviška dešra, prancūziški sūriai, itališki sūriai ir kumpiai ir grissiniai... Pridėkim dar prancūzišką ir itališką vyną ir vokišką alų (mano brolis gyvena šalia Vokietijos sienos...)... Ko daugiau norėt! :)
Sunkiausia tokių atostogų dalis - bendri sprendimai. Pavyzdžiui, ką pirkti supermarkete. Arba, pavyzdžiui, dėti arbūzą į šaldytuvą ar ne. Jei ketindavom išeiti iš namų dešimtą, išeidavom vienuoliktą. Nes tai vienas tualete, o kai tas grįžta, pasirodo kad kitas išėjo pavedžiot šuns, per tą laiką, grįžus šuniui, kažkas nusprendžia persirengt, o kažkas nuėjo prie baseino. Taip ir gaunasi stumk - trauk.
Na bet šeimos grožis, bent jau man - jos netobulume. Daugybėje šlifuotinų kampų. Ir kad ir kaip norėtusi, kad viskas būtų kaip iš paveikslėlio, gyvenime taip nebūna (tik nuotraukose).
Gerų visiems atostogų, šiltos vasaros!
Šalia Niella Belbo bokšto

Tipiškas Le Langhe apylinkiu vaizdelis...

Gražuolis tupėjo ant mamos rankos turbūt penkiolika minučių...

Akmeniniame Bergolo miestelyje

Vaizdas pro mūsų kambario langą

4 komentarai:

Neringa rašė...

Bravo, bravo už tokias šeimynines atostogas. Ir už ištvermę. O ar pavyko realiai pailsėti??? Nors turbūt tokių atostogų tikslas ne poilsyje, o bendravime.

Man jau mūsų vienų tėvų, atvykstančių aplankyti, arba išvykos kartu kur nors iki ausų pakanka. Ir tos logistikos - och, nors kai pagalvoji - tik kokie keturi žmonės būnam...

Evelina rašė...

Pailseti, jei atvirai, nepavyko. tik pavargti :) pailsesim sardinijoj dviese... dviese viskas sklandziai,mes per dvi sekundes susitariam ka veikt, kur vaziuot, ka ziuret, ka valgyt....
o logistikos idomioji dalis bus kitamet per vestuves :) bet man patinka organizuoti ir planuoti (nepatinka kai manes neklauso!!!! :) )

Anonimiškas rašė...

Evelina, jus tikrai nuostabi. Zaviuosi jusu optimistiskumu, energija ir pozityvumu! Turbut reikejo nemazai kantrybes, pakantumo ir dar nezinau ko... saunuole!!!!!!

aquille rašė...

Kaip šauniai viskas skamba! Ir šuo dalyvavo.. :)) O tau, ses, laaaabai tinka žalia tamsiai! Nebūčiau pagalvojus.. :)