Pavasario kvapas

As zinau, zinau, zinau kad pas jus gili ziema be jokiu prosvaisciu.
Bet juk truputi paerzinti nieko blogo, ar ne? :)
Pas mus pries pora savaiciu cia taip uztrimitaves pavasaris buvo, kad paltus jau buvom i spintas sugrude ir issitrauke siltus, bet simtakart jaukesnius uz paltus megztinius. Dabar pavasaris nurimo, bet tebera :) Nors ir siryt teko grandyti leduka nuo masinos stiklu... bet po to isigroja saule, ir pliusas pasiekia savo. Parduotuvese matau zmones, dezem perkancius visokias primules, naslaites ir kitas gelytes balkonams. As irgi neatsilaikiau, truputi "paprimulinau", o narcizai namie ant stalo primena kad JAU JAU JAU.
Supermarketuose vel atsirado zoleliu vazonuose, taigi is naujo pradedu rinkti per ziema numarinta kolekcija, pirmasis i namus atkeliavo salavijas...
Graziais sestadieniais jau norisi eiti, vaikscioti, buti lauke... Anadien, paciom tom sviesiausiom ir silciausiom dienom nuvaziavom i Colico. Jis vis prie Como ezero, bet kitam gale, tai niekaip jo nepasiekdavom. Grazu. Tiesa sakant, visi tie paezeres miesteliai truputi panasus, bet nenusibosta, taip gera saulutei svitinant praeiti ezero pakrante grozintis vis dar baltais kalnais...
Per ta laika kol nerasiau, spejau pabuti ir Lietuvoj, kuri man sukele priestaringu jausmu... I svienos puses - viskas taip sava ir miela, is kitos - taip tamsu, pilka, niuru ir pikta... ir salta :) ir slidu vazineti. ir vis ant galvos krenta kas nors - lietus, sniegas, ar lietus ir sniegas kartu... privalgiau ilgam kugeliu, vedaru, cepelinu, barsciu ir silkes. Supratau kad dabar mano gyvenimas truputi keistas - jei grizciau i Lietuva, man visada truktu Italijos. O Italijoje man visada truksta Lietuvos. Taip ir plesaisi zmogus, taip ir gyveni per 2000 km.
Gal truputi dazniau pradesiu rasyti. Kazkaip paciai lengviau pasidaro padeliojus mintis...Va, rankinej turiu fotoaparata,  gal ir reporteris manyje vel prabus? :)
Beje, atsiprasau uz lietuvisku raidziu nebuvima. Rasau ne savo kompiuteriu... :)