2011 m. sausio 9 d., sekmadienis

Mini atostogos - BOLONIJA

Apie Bolonija buvau girdėjus daug ir labai gero. Knietėjo pačiai pamatyti. Ir ką gi - paskutinę dieną bevaikštinėjant, pareiškiau Carlo "jei netyčiom tave darbe norėtų perkelt į Boloniją, labai nesipriešink, gerai?" :) Miestas, kuriame tikrai galėčiau gyventi, kažkuo primenantis Vilnių. Lecco man truputėlį per mažas, Milanas per didelis, o Bolonija būtų pats tas :)
Pirmiausiai, susitarkim. Man po Ravenos įspūdžio bažnyčios nebedaro. Apžiūrėjom visas garsias. Gražios. Jaukios arba ne. Grandiozinės ar nedidukės simpatiškos. Bet ne jose Bolonijos grožis.
Bolonijos grožis yra jos jaunystėje ir gyvybingume (Bolonijoje įsikūręs seniausias universitetas, miestas pilnas studentų, menininkų, mokslininkų ir keistų personažų...). Bolonijos grožis yra jos gatvelėse su maisto parduotuvėlėm ir drabužių butikais. Restoranai, kurių tiek daug gerų, kad niekas jų visų nežino, ir, sako, jei užeisi į bet kurį restoraną, kuriame daug žmonių, neprašausi. O maistas maistelis... Atnaujinkime žinias. Spaghetti Bolognese, patiekalas kurį tikrai gerai pažįsta ir lietuviai, kilęs, žinoma, iš Bolonijos (nors čia, sako, dažniau naudojami tagliatelle makaronai, o padažas vadinamas ragù). Lazanija taipogi tipinis Bolonijos patiekalas, kaip ir klasikiniai itališki "koldūnai" tortellini, Bolonijos dešra (tokia panaši į mūsų daktarišką tik skanesnė :) ). O kaip jie gamina mėsą... (Turiu baigti rašyti apie maistą, nes ėmė tįsti seilės, kaip ne kaip, vakarienės metas pas mus :) )
Bolonija garsi savo portikais (nesu tikra, ar lietuviškai taip sakosi) - t.y. galerijom po stogu. Tokiomis dengtomis galerijomis Bolonijoje gali eiti 40km (!), todėl jiems nebaisus lietus ir nereikalingi skėčiai (bet dėmėsio: sako, kad kai lyja ar sninga, žiauriai slidu, nes grindys beveik visur marmurinės).
Atskiro pasakojimo verta mūsų nakvynė Bolonijoje. Internete buvome susiradę erdvų butą penki km nuo Bolonijos, į jo kainą (80 eur už naktį) buvo įskaičiuotas ir vienas vakaras SPA centre. Taigi, buvome nusiteikę kasdien važinėti į Boloniją automobiliu, o kažkurį vakarą pamirkti džiakuzėse. Kai atvažiavome į vietą, susiraukiau. Aplinka ne kokia, o namas - apsilupinėjęs ir bjaurus. Carlo paskambino šeimininkei, ir sužinojo, kad ponia negavusi mūsų išankstinio banko pavedimo ir jokio emailo, išnuomojo butą kitiems... Truputį pykau (nes ji turėjo Carlo telefoną, ir galėjo paskambinti), truputį apsidžiaugiau (nes man nepatiko vieta ir namas...). Taip nusprendėme ieškoti nuotykių Bolonijos centre (ir jų tikrai radome). Pirmiausiai - į centrą įvažiuoti negalima. Ir nuo labai toli. Po to pasirodė, kad jei jame gyveni (net ir viešbutyje), galima. Anyway, prisiparkavom artimiausiam garaže (2,5 eur už valandą...) ir patraukėm nuotykių ieškoti. Informacijoje išsiaiškinome, kad gerą trijų žvaigždučių viešbučio kambarį (arti centro) galime gauti už 80 eurų. Neblogai. Bet mus vis traukė "bed and breakfast", norėjosi asmeniškumo, autentikos... Tai mes taip truputį aklai ėmėme skambinėti. Pirmojo b&b šeimininkė griežtai atsisakė pasakyti kainas telefonu, ir pakvietė užsukti apžiūrėti. Patikino, kad kainos neaukštos. Kaip dviejų žvaigždučių viešbučio, paaiškino, bet kokybė - keturių žvaigždučių... Jau suradę namą ėmėme įtarti, kad neįkasim mes kainos. Pats pats centras. Istorinis pastatas. Dvidešimto amžiaus pradžios liftas. Duris atidaro smulkti nenusakomo amžiaus moterytė į visas puses styrančiais raudonai dažytais plaukais, apsirengusi nenupasakojamo kūrybingumo drabužiais. Na ir prasideda spektaklis. Aprodoma terasa. Su komentarais - kuris stogas primena paryžių, kuris madridą. Knygos. Virtuvė. Kambariai. Langai kurie nepraleidžia garso. Vitražiniai stiklai, skiriantys vonią nuo miegamojo. Viskas labai gražu, išskyrus hiper aktyvią, hiper įkyrią ir hiper ekscentrišką šeimininkę. Galiausiai po šimtojo raginimo pasidėti daiktus (tipo, kepurę, šaliką ir žemėlapį, kuriuos nešiojomės rankose), išgerti karšto vyno ir t.t., iškilmingai pranešamos kainos. 140 eurų. Už tai - ir parkingas nemokamas jos kieme. Sakome, ne, ačiū, per daug. Moterytė supyksta. Neva, mes nevertinam jos paslaugų. Nesuprantam, kad išleisim visus pinigus baruose, o pas ją galim gerti vyno kiek norim. Be to, ji pasakys mums tiksliai kur eiti ir ką pamatyti, o jei labai norėsim, suorganizuos vizitą į Ispanijos ambasadą (???????). Na gerai, 120 eurų, bet jūs nevertinat to ką aš jums siūlau. Ne sakom, ačiū, viso gero. Aš dar nusileisiu sako, nors tai tikrai skandalas. Mes susižvalgom su Carlo ir suprantam abu, kad NENORIM čia būti su ta neramia moterim, net ir už priimtiną kainą. Šiaip ne taip išeinam. Lifte abu prapliumpam juoku. bus ką prisimint...
Septinta vakaro, nakvynės dar neturim. Turim iš bėdos nužiūrėję viešbutį. Pabandom dar paskambinėti. Poroje vietų mums mandagiai atsako, kad neturi kambarių šiai nakčiai... Galiausiai paskutinis skambutis, jei ne, sakom, einam į viešbutį. Maloni moteris atsako, kad turi kambarį, bet su dviem atskirom lovoj. Ne, ačiū, mes taip nepratę. Tada ji minutę pagalvoja ir sako - dar yra dviejų kambarių butas, jei jums tinka. Duočiau už b&b kainą, 90 eurų nakčiai. Skamba neįtikėtinai. Jamam šitą reikalą.
Butas - penkios minutės pėsčiom nuo centro. Sename superprižiūrėtame pastate, kurio pirmas aukštas puoštas freskomis ir senovinėmis nuotraukomis. Butas nedidukas, bet super jaukus ir neturistinis (kaip vėliau supratome, butas priklauso b&b šeimininkės draugui, kuris dabar gyvena pas ją). Pilnas knygų, meno albumų, geros muzikos... Su virtuvėle, dušu... Įrengtas nerealiai skoningai, matosi, kad šeimininkas - tikrų tikriausias seno sukirpimo dendis (ko verti vien jau jo stikliniai ir TIK stikliniai buteliukai vonioj)...
Va taip mums pasisekė.
Viskas, prisiminus visus tuos nerealius restoranus, seilės burnoj ėmė kauptis, laikas vakarienės... Jei kam reikės nuorodų į b&b su nuostabia šeimininke (kalbu apie antrąją :) ), arba gerus brangius ir pigius restoranus, klauskit, mielai pasidalinsiu!


40 km galerijų Bolonijoje tikrai palieka įspūdį...

Galerijos...

Dar galerijų...

Ir dar galerijų.....

Kažkaip radom ir gabaliuką Venecijos :)
Bobutė auksiniais bateliais ir su CHANEL maišiuku :)

Tipinė gatvelė, pilna maisto parduotuvėlių....

Torteliniai...
Mūsų butuko laiptinės vidus...

Freska laiptinėje...

Butuko miegamojo detalės...      





Stikliniai šeimininko buteliukai vonioje...
Džiuginantis išpardavimų grobis - naujas puchovikas :)

6 komentarai:

Modesta rašė...

O! sveiki parsiradę! :) keliones užskaitom ir pavydim. puchoviku stebimės.. kaip čia dabar? kažkaip ne pagal tave.. sensti? :)

Evelina rašė...

Nu sitas prasom nevaryt. Puchovikas labai graziu pereinanciu spalvu, su megzta apykakle ir neitiketinai siltas, va. Carlo sako, kad ir elegantiskas. As galvoju, kad gal per stipriai cia su ta elegancija, bet tikrai nestandartinis ir grazus :O

Anonimiškas rašė...

Susizavejau beskaitydama.. Planuoju ten vykti vidurvasari (daugiau nei menesiui), gal galeciau paprasyti praktiniu patarimu, pigiu, bet zaviu restoranu rekomendaciju ir kt?:))

evelinea945 Evelina rašė...

Greitai turėtų būti mūsų Ryanair skrydžiai į Milaną, bet dabar matau, kad tikrai geriau būčiau skridus į Boloniją. Nes nuotraukos ir aprašymai tikrai labai įdomūs. Na gal kitą kartą skrisim aplankyt Boloniją :)

Anonimiškas rašė...

Apart ėdalo postsovietiniam žmogui niekas nerūpi. Kaimų kaimas...

zivile Vel rašė...

Sveiki, Evelina. Jau visai netrukus planuojame vykti i Bolonija. Kiek nesmagu, nes itariu, kad bus salta, per salta, kad pasidziaugtume visu geriu esanciu ne po stogu. Nesam muzieju, paveikslu ir kitu menu myletojai, mum labai patinka senoviniai miestai, kaimeliai su vingiuotom gatvelem, kalnas i kuri uzkopus lauks geriausiai, kad dar nesuturistinta pilis. Patinka skanus maistas ir geras vynas, bet kol kas teko tiek Prancuzijoje, tiek Italijoje tuo tik nusivilti, tad labai lauktume rekomendaciju del lankytinu vietu Bolonijoje, del vietu pavalgyti, kur kainos neatimtu apetito ir patarimu, jei kokiu turesit, del oro tokiu metu(: Labai visuomet norejom pajaust vietine dvasia, tai jei zinot kur ir kaip imanoma butu tai padaryt ir labai lauksiu prakonsultuojant. Dekui.