Daržo džiaugsmai

Valiooo! Vat jau kokią savaitę vis mąsčiau, kad reiktų grįžti prie blogo. Negražu gi taip. Bet vis kažkaip tai laiko, tai jėgų, tai noro pritrūkdavo... O šiandien ėmiau ir nusprendžiau, kad jau laikas :)

O dabar toks jausmas, koks būna, žinot, kai susitinki, tarkim, buvusį klasioką. Su kuriuo nekalbėjai, tarkim penketą metų. Atrodo - per penkerius metus paskeitė viskas ir iš esmės... O pasakyt nėra ką :) O vat žmogui su kuriuo gyveni, tai net ir po valandos buvimo atskirai būna ką papasakot... Taip ir su blogu, kai rašydavau plius minus kasdien, vis atsirasdavo ką papasakot, o dabar nebežinau nuo ko pradėt :)

Didelių pokyčių jokių nėra - desperatiškai ieškau (ir nerandu) darbo, man nieks nepasipiršo, vaiko nesilaukiu :) Mažų pokyčių - daug :) Itališkai kalbu plius minus laisvai (nors angliškai kalbėti vis dar lengviau). Jaučiuosi čia Italijoje dvejopai - iš vienos pusės, apsipratau. Nebebijau užeit į mažas parduotuvėles (seniau bijojau, kad užkalbins pardavėjas, dabar kai nuotaika gera ir pati užkalbinu :) ). Iš kitos pusės - atostogos baigėsi, ir ne tokia ir saldi ta emigranto duona :) Pasiilgstu draugų, pažįstamos aplinkos, darbo ir įvertinimo...

Per tą laiką truputį pakeliavom - buvom Briuselyje ir Strasbūre (tikri europiečiai, ar ne? :) ). Truputį pašventėm - mano gimtadienį, Carlo sesės gimtadienį, Carlo gimtadienį, lietuvaitės Evijos pirmąją komuniją. Truputį papramogavom - buvom SPA, liudotekoje (neturi nieko bendro su Liudu :) tai tokia vieta, kur parduoda visokius žaidimus, tipo Magic, ir kur galima žaisti), keletoje koncertų ir kino filmų.

O aš susiradau naują pramogą. Ko tik neprisigalvosi žmogus, kad galva ir rankos per dieną būtų užimtos... Taigi, užmačiau knygyne knygutę pavadinimu "Daržas jūsų balkone", nusipirkau, išstudijavau, ir pradėjau: šeši krūmai pomidorų, dvylika morkų ir panašiai tiek ridikėlių, vazonas rukalos (garžgarstės) ir keturi krūmukai braškių :) Turiu priminti, kad aš esu visiškas "asfalto vaikas" - gimiau ir augau Vilniuje, dviejų kambarių bute. Keletą vasarų esu praleidusi kaime, bet kažkaip sugebėdavau išsisukti nuo daržo darbų (turbūt dainuodama ir organizuodama vaikų teatrą :) ). Kai mama pirko sodą, aš sutikau su sąlyga kad man nereiks ten dirbti žemės :) Ir jos niekada nedirbau... (vieną kartą gyvenime nupjoviau žolę, tiek žinių). Taigi, esu visiška žemės ir augalų analfabetė. Bet kol kas man visai neblogai sekasi :)
Štai mano pomidorai gražuoliai :)















Ridikėliai ir morkytės iš viršaus :)












Ir braškės....











Lyg tų daržų džiaugsmų būtų maža, tai dar "priglaudėm" papartėlį. Aišku, auginti papartį - nieko naujo ir (kiek žinau :) ) - nieko sudėtingo.
Bet mūsų papartis ne šiaip sau papartis! O istorija tokia. Vieną lietingą sekmadienį tupėjom namuose, žiūrėjom filmus, valgėm, grojom gitara ir kitaip maloniai leidom laiką nejudėdami. Popietei artėjant vakaro link, ėmė negailestingai graužti sąžinė... Šitaip neišeiti iš namų! Šitaip visą dieną pratūnoti! na ką... apsirengėm šiltai. Isisupom į neperšlampamus pončus. Aš įšokau į savo guminukus ir išvažiavom... į gamtą :) Prie to paties upelio, kuriuo praėjusią vasarą leidomės basom... Lietus nurimo, oras po lietaus buvo fantastiško gaivumo... Žmonių nė vieno... Gėlių pilni upės pakraščiai, pilnas miškas ir pievos... Prisiskynėm gelių... Aš su guminukais pabraidžiau po upę :) Ir taip bevaikštinėdami užmatėm didžiuli gražuolį papartį. Kitoj upės pusėj. Tilto nėra. Na ką, bridau :) Su pagaliuku iškrapščiau šaknis, grįžus namo pasodinau į vazoną, dabar puošia mūsų "valgomąjį" balkoną. Gražus?