Kaštainių skonio ruduo

Jau man atrodo kažkada minėjau, kad aš visus metus susigalvoju ko laukti, taip labai smagu gyventi ir mėgautis kiekvienu sezonu... Tai va rudenį yra trys laukimai - pirmiausiai, kaštainiai arba valgomieji kaštonai, tada tradiciniai lapkričio pirmosios saldumynai "Ossa dei morti" (mirusiųjų kaulai), tada Helovyno vakarėlis ir tada jau pasiruošimai Kalėdoms.
Kaštainius mes paprastai pirkdavom brangiai parduotuvėse, o vat praeitą sekmadienį buvo tokia graži diena, Carlo žinojo vietą kalnuose kur jų netrūksta, tai popiet išsiruošėm į kaštonų rinkimo žygį. Labai smagus užsiėmimas. Ramybė neišpasakyta, tyloje ir ramumoje tik girdisi smagus ant žemės krintančių kaštainių bumpsėjimas. Ir sustot neįmanoma. Aš įkalbėjau Carlo sustot, nes tikrai sakau neturėsim kur šitų gėrybių dėt. Tai va taip valdydamiesi vis tiek 3 kg namo parsitempėm..
O kaštainių bėda tokia, kad jei netyčiom pražiopsosi vieną kirmėliuką (o pražiopsot labai lengva), jis ramiai per kokią savaitę ar dvi sugriauš tau viską.
Kaštainiai gaminami virti arba kepti ant atviros ugnies. Mums labiau patinka kepti. Daug kas namie nekepa, nes keletą dienų lieka stiprus dūmų kvapas, bet mums dzin, dargi, mums smagu. Tie dūmai kažkaip kvepia rudeniu.
Esu girdėjus kad kažkas juos kepa orkaitėj, o  mes tradiciškai, ant specialios skylėtos keptuvės.
Valgome juos su stipriu raudonu vynu. Tobula - su vietiniu Valtellinos inferno ar Sassela.
Mano vienas mylimiausių rudens malonumų - geras filmas, taurė raudono vyno ir indelis karštų keptų kaštainių lukštenimui. Niam!

Jei kaštonai neišsilupę iš savo "ežiuko", bados ir dar kaip!

Kaštainių kepimas mūsų namuose - vyriškas reikalas



O čia jau rezultatas, prie nešamas ant sofikės prie teliko