Ant slidžių prie namų

Iki šio savaitgalio apie galimybę slidinėti labai labai netoli mano namų žinojau tik teoriškai. Turbūt giliai giliai širdy niekada taip iš tikrųjų ir netikėjau :) Bet pasirodo, iš tikrųjų. Įsitikinti tuo mane prispaudė mano draugutė Modesta, atvažiavusi "savaitgaliui ant slidžių".
Aš ant slidžių lipau tik antrąkart (nu gerai, iš tikrųjų trečią, bet pirmąjį nuo kalno nulipau slides ant peties užsidėjus, tai nesiskaito :) ), Modesta trečiąkart, tai labai nuotykių neieškojom, bet dvi iš trijų mėlynas trasas (trečios tiesiog nepastebėjom) įvaldėm gerai.

Viskas, pasirodo, labai paprasta. Iš namų (Lecco) važiuoji iki Barzio, trunka max pusvalanduką. Mums truko ilgiau, nes pakeliui dar reikėjo nusipirkti visokių ten pirštinių, kelnių ir panašiai.
Prisiparkuoji nemokamoj aikštelėj, sėdi į nemokamą autobusą ir per kokias penkias minutes atsirandi kalno papėdėj. Tada už 31 eurą nusiperki savaitgalinį visos dienos abonementą ir kyli. Pradžioje be slidžių - kabinoje. Tada už kokius 20 eurų išsinuomoji slides, ir kyli kitu keltuvu (sėdimu). Labai labai bijojau, bet pasirodė, kad bijoti nebuvo ko - užkilus tereikia nuleisti kojas su slidėmis ir ramiai tiesiai nučiuožti. Aš aišku supanikavau, įsikibau į Carlo, kritau (nes jau nuo pat pakilimo pradžios galvojau, kad krisiu) ir dar ir Carlo nusitempiau.
Na o nuo čia jau laisvas pasirinkimas - rimtesniems slidininkams pasirinkimo daugiau, mes kartu su penkiamečių (kuriuos dėl landumo praminėm tarakoniukais) gaujom tyrinėjom lengviausias trasas. Greitas užkandis pietums ir dar slidinėjimo beveik iki trasų uždarymo (16.30).

Brangu, bet smagu. Ir taip arti namų... O po slidinėjimo dienos koks kaifas pagulėt karštoj vonioj... Suvalgyti į namus atvežtą picą... Ir išsidrėbus ant išskleistos sofos su adijaliuku pažiopsoti "San Remo" finalą...!!!

Ačiū, Mo, už paskatinimą :) (ir už nuotraukas)

Penkiamečių "tarakoniukų" okupuotas keltuvas

O čia Mo.